Seimo kanceliarija, kasmet rengianti dvejų metų strateginius veiklos planus, juose visuomet įrašo daug didesnes savo poreikių sumas, nei gauna iš biudžeto, rašo „Lietuvos rytas“.
Ne išimtis ir šiemečiai strateginiai užmojai. Numatyta, jog 2015-aisiais Seimo biudžetas, dabar siekiantis 97,8 mln., jau būtų 111,9 mln. litų.
Dar po dvejų metų Seimo valdininkai norėtų vartyti dar didesnes lėšas. Jų vizijose 2016 metais parlamentas gautų net 24,9 mln. litų daugiau nei šiemet.
Kam prireiktų šių pinigų? Iš plane pateikiamos lentelės aišku tik tai, kad labiausiai pūstųsi pagrindinė eilutė – „valdymo išlaidos“. Kitaip sakant, pinigai politikų, jų padėjėjų, valdininkų algoms, išlaidos remontams ir statyboms.
Numatyta, kad kitąmet „valdymo išlaidos“ jau siektų ne 89, o 107 mln., o 2016 m. – 118,3 mln. litų. Po dvejų metų labiausiai šoktelėtų algų fondas – maždaug 7,6 mln. litų.
„Kiekvienais metais kanceliarijos padaliniai išreiškia savo poreikius, kurie ir sugula į tokius optimistinių svajonių planus. Tačiau po to gauname tiek, kiek gauname.
Greičiausiai taip bus ir dabar, kai gegužę nusiųsime patikslintus poreikius Vyriausybei.
Juk šis planas sudarytas pagal praėjusiais metais pareikštus kanceliarijos ir jos padalinių poreikius“, – „Lietuvos rytui“ sakė kanceliarijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Gintarė Kuncaitytė.
Valdininkė negalėjo tiksliai pasakyti, kam prireiktų papildomų milijonų. Be kita ko, ji paminėjo, kad teks sumokėti išeitines kompensacijas neperrinktiems parlamentarams, numatytos padidėsiančios įmokos „Sodrai“, augsiančios šilumos, elektros energijos kainos, įvairūs remontai.
„Neseniai atlikome Seimo narių apklausą ir dauguma mini tą pačią problemą – nepakeistus langus trečiuosiuose rūmuose“, – sakė G.Kuncaitytė.
Be to, planuojama, kad nuo kitų metų bus atkurtos per sunkmetį nukarpytos ir vis dar įšaldytos Seimo narių lėšos parlamentinei veiklai. Vien tam reikės maždaug 4 mln. litų.
