Stambų ūkį Kauno rajone valdantis K.Starkevičius – vienas iš nedaugelio konservatorių, kurie priešinasi žemės pardavimui užsienio šalių piliečiams. Kai kurie buvusio žemės ūkio ministro teiginiai ne juokais užrūstino verslininkus.
Įžeista pasijuto viena didžiausių šalyje į žemės ūkį investuojančių bendrovių „Agrowill Group“. Ji pareikalavo, kad Seimo narys per keletą dienų paneigtų kai kuriuos savo teiginius. Priešingu atveju grasinama kreiptis į teismą.
„Iš jūsų prisiteistą žalą, kuri tikrai bus skaičiuojama ne vienu šimtu tūkstančių litų, panaudosime nuo Saugiklių įstatymo nukentėjusių žemės ūkio bendrovių darbuotojų paramos fondui kurti“, – pareiškė „Agrowill Group“.
Verslininkų teigimu, K.Starkevičiaus teiginiai apie grupės parduotus žemės ūkio plotus yra visiškai netikslūs, kaip ir tai, kad ta žemė esą atiteko su užsienio akciniu kapitalu susijusiam pirkėjui.
Bendrovė taip pat neigia spekuliacinius motyvus perkant ir parduodant žemę.
K.Starkevičius yra vienas Seimo darbo grupės, kuri rengia Žemės ūkio paskirties žemės saugiklių įstatymą, narys. Interesų konfliktu politiką įtarinėjantys verslininkai mano, kad rengiamas teisės aktas bus palankus ir jam, kaip ūkininkui.
Bet, anot „Agrowill Group“, tie saugikliai gali pažeisti beveik pusės milijono Lietuvos piliečių interesus, pristabdyti žemės ūkio sektoriaus plėtrą, be pragyvenimo šaltinio palikti tūkstančius žemės ūkio bendrovių darbuotojų.
Tačiau K.Starkevičius, vakar kalbėdamas su „Lietuvos rytu“, neatrodė išsigandęs. Politikas teigė turįs bylinėjimosi su stambiomis verslo grupėmis patirties – iš jo grasinę tūkstančius prisiteisti ieškovai esą patys turėjo atverti pinigines.
Tiesa, šįkart konservatorius nesijautė visiškai užtikrintas dėl visų savo teiginių ir žadėjo netgi viešai pripažinti, kad kalbėdamas apie „Agrowill Group“ parduotų sklypų dydžius kiek perlenkė lazdą.
Bet K.Starkevičius nesirengė paneigti, kad verslininkų parduota žemė greičiausiai atsidūrė užsieniečių rankose: „Mano žiniomis, parduodama ne pati žemė, bet akcijos, o jas įsigijusios užsienio kapitalo įmonės tampa ir žemės savininkėmis.
Politikas taip pat toliau laikėsi nuomonės, kad bendrovė žemes pirko spekuliaciniais tikslais: „Ji nebuvo dirbama, o pirkta siekiant pasipelnyti. Specialiai laukta, kada ji pabrangs, ir dabar matyti, kad žemė parduodama užsieniečiams per akcinį kapitalą. Čia ir grėsmė, kad rasta būdų apeiti draudimus.“
