Nereikėjo jokių specialių potvarkių, akcijų ar aktyvių kauniečių iniciatyvos.
Šįkart Kauną išjudino net dvi žemės ūkio verslui skirtos tarptautinės parodos – „Žalgirio“ arenoje vykusi „AgroBalt 2014“ ir „Ką pasėsi...2014“ miesto pašonėje įsikūrusiame Aleksandro Stulginskio universitete (ASU).
Sakysite, kad į Kazimiero mugę susirenka dar didesnis būrys žmonių? Teisingai, tačiau jie išeina į Laisvės alėją nusipirkti rūkytos dešros, išlenkti bokalą alaus ar pasigrožėti šokėjų bei tautinės muzikos atlikėjų pasirodymais.
Parodos „AgroBalt“ svoris – nepalyginti didesnis, todėl ir galimybės pateikti europiečiams antrojo pagal dydį Lietuvos miesto privalumus – taip pat geresnės.
Užsienio šalių diplomatų, oficialių delegacijų, aukštas pareigas einančių Europos Komisijos atstovų ir kitų garbingų svečių automobiliai prie Kauno įgulos karininkų ramovės rikiavosi jau išvakarėse, kai vyko iškilmingas renginio atidarymas.
Pirmąją parodos dieną plūstelėjo tūkstančiai lankytojų. Tiek „Žalgirio“ arenos prieigose, tiek ASU valdose susidarė įspūdingos automobilių spūstys, kurios šiek tiek erzino tik prie tokių trukdžių nepratusius kauniečius.
Tačiau tokie nepatogumai – smulkmena, palyginti su parodos metu vykstančiomis derybomis, įgyjama patirtimi arba net konkrečiais susitarimais, kurių vertė kartais skaičiuojama milijonais litų.
Džiugiai rankas trina po žiemos įšalo atkuntantys miesto viešbučių, restoranų šeimininkai, kuriems pasitaikė gera proga maloniai nustebinti svečius nepriekaištingu aptarnavimu ir parodyti savo privalumus. Tuo pačiu metu tai – ir solidus indėlis į miesto biudžetą, taip pat galimybė pristatyti miestą kaip puikią vietą solidiems tarptautiniams renginiams. Nesugebantieji pasinaudoti tokiomis galimybėmis gali kaltinti tik patys save.
Parodoje ne tik galima uosti ar ragauti, bet ir paglostyti gyvą karvę, avelę, išgirsti gaidžio giedojimą. Įsivaizduokite, kiek tai suteikia džiaugsmo ir naujų įspūdžių galbūt savo akimis jokio naminio gyvulio dar nemačiusiems vaikams.
Jeigu tiek žmonių nori aplankyti parodą, jos reikalingumu abejoti neverta, o Kaunas tokiam renginiui tikrai nėra prasčiausia vieta. Nuo senų laikų miestas glaudžiai susijęs su žemės ūkiu – Kaune įsikūrusi šios srities specialistų kalvė ASU, Veterinarijos akademija, Žemės ūkio rūmai, žemės ūkio technikos pardavėjai.
Juk niekam nešautų į galvą su jūrų verslu susijusios parodos rengti, tarkime, Panevėžyje, o Grybų šventę iš Varėnos perkelti į Palangą.
Taip jau sutapo, kad net žemės ūkio ministrais pastaraisiais metais tampa specialistai iš Kauno. Gal vis dėlto nereikėtų visiškai užmiršti idėjos visą ar dalį Žemės ūkio ministerijos įkurdinti Kaune?
Būtų labai smagu, kad žemės ūkiui skirtos parodos ir ateityje neaplenktų Kauno ir taptų savotišku miesto simboliu. Užsienio šalyse tokie verslo žmonių susitikimai ir pramoginiai renginiai jau yra tapę neatsiejama kai kurių miestų įvaizdžio dalimi.
Geriausiai žinomas pavyzdys – nekilnojamojo turto parodos Prancūzijos pietuose įsikūrusiame Kanų mieste. Nepaisant didelių dalyvavimo išlaidų ir nuolat pasigirstančių abejonių dėl gaunamos naudos, verslo žmonėms tapo įpročiu kartą per metus aplankyti šią kontaktų mugę.
Kita vertus, nereikėtų apsiriboti vien tik žemės ūkiui skirtomis parodomis. Nors tai palanki sritis dideliems tarptautiniams renginiams, Kaunas galėtų pateikti labai įdomių idėjų informacinių technologijų, medicinos, humanitarinių mokslų srityje.
Renginiams reikėtų suteikti šiek tiek komercinio prieskonio, išmokti paprastai pateikti sudėtingus dalykus, ir sėkmė beveik užtikrinta.
Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdytojai vis garsiau kalba apie Oro parką puikų pakilimo taką turinčio Karmėlavos oro uosto pašonėje. Jis taip pat galėtų tapti puikiu tramplinu aviacijos parodai, kurioje po poros dešimtmečių galbūt išvystume net naujausius orlaivių modelius. Šiandien tai skamba neįtikinamai, bet juk gausybė dalykų iš pradžių atrodo nepasiekiami.
„Laikinoji sostinė“ ˙
