Žinoma, tokį baisų vaizdą piešė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, dar praėjusį mėnesį komentuodamas įvykius Kijeve.
Maidaną, o ir visą Ukrainos valdžią esą perėmė ginkluoti fašistai ir nuo jų reikia gintis... Kryme. Vienos garsios spaudos konferencijos metu V.Putinas yra pripažinęs, kad mokykloje istorijos nelabai mokėsi, nes daug alaus gėrė, tai kur jau ten logikos iš jo reikalausi.
Todėl Rusija ir apgynė vietinius gyventojus nuo sužverėjusių „banderovcų“ - niekšingų, Vakarų akivaizdžiai kurstomų, žinoma, finansuojamų pavojingų fašistų.
Ką ten fašistų – teko matyti vaizdo įrašų, kur išpūstomis akimis tai Donecke, tai Kryme, tai Rygoje pabuvoję „etniniai protestuotojai“ triaukščiais bauginimais apie žydo-gėjų-nacių ketinimus (trys viename, kaip koks kavos gėrimas) vertė krūpčioti garbaus amžiaus damas su Stalino portretais.
Ir šauniai apsigynė Krymas – stichiškai suformavo liaudies gynėjus, pramintus mandagiais ginkluotais žmonėmis arba tiesiog žaliais žmogeliukais su naujausia rusiška ginkluote. O kad jau apsigynė, tai ir istorinį teisingumą atstatė: po visiškai demokratiško šliužinio referendumo Krymą sugrąžino į teisėtą Didžiosios Rytų kaimynės sudėtį. Kad pasaulis bijotų Rusijos ir ją gerbtų.
Deja, net daugeliui rusų tai patinka – V.Putino reitingai šovė aukštyn, o rusai ploja katučių ir pučiasi nuo atgimstančios didybės, kalba apie „rusiškąjį pavasarį“.
Jei ši skylėta, bet Maskvoje ir Kryme audringų ir 4-ąjį dešimtmetį primenančių plojimų susilaukusi logika jums prie širdies ir ja tikite, jums jau niekas nepadės. Na nebent šimtą kartų sau ir kitiems pakartoję V.Putino žodžius komentarų skiltyje užsidirbsite 30 rublių. Beje, tai, civilizuoto pasaulio izoliuojamos Rusijos ekonomikai pikiruojant žemyn, vis labiau abejotina.
Bet jei tokią nuomonę kartojate ne dėl rublio, o iš idėjos, prisiminkite minėtą vaizdą bei klausimą: ar jums tai nieko neprimena? Atidžiau įsižiūrėkite į šių dienų vaizdus iš Donecko, Luhansko, kitų Rytų Ukrainos miestų. Ką ten matote? Ogi tuos pačius kaukėtus, skydais, šalmais ir lazdomis pasipuošusius chaoso kūrėjus, statančius barikadas, užimančius valdžios pastatus.
Sakysite, o ką jiems negalima? Čia klausimas, matyt, Rusijos prezidentui. Tik, aišku, jis šių kaukėtų ginkluotų (beje, ne tik lazdomis, bet ir automatais) veikėjų nepasmerks.
Nes juk jie, matote, mojuoja ne kokiomis žydrai geltonomis (akivaizdžiai gėjų ir nacių spalvos, ne kitaip), o taikiomis Rusijos trispalvėmis. Jie – ne banditai, ekstremistai, o rusakalbių teisų gyvėjai. Didelis skirtumas.
O dar sako, kad viską kopijuoja kinai. Anaiptol! Štai Donecke rusakalbiai – tiek vietiniai, tiek suvežti iš Rusijos naudoja tą pačią Maidano taktiką. Tik šį kartą gintis reikės ne nuo šių kaukėtų veikėjų, o ir vėl – nuo tariamų fašistų Kijeve. Taigi, ginkluotus veikėjus pagal tą patį scenarijų turėtų ir vėl apginti „stichiškai susikūrę savigynos būriai“ - žalieji žmogeliukai.
Bet tai – dar ne viskas, nes kai rusai kopijuoja, tai dažnai daro viską taip negudriai ir atgrubnagiškai, kad iš kledaro „Fiato“ padaro dar siaubingesnį kledarą – „žiguliuką“.
Pavyzdžiui pasiklausykite, ką šneka Donecko vietos administraciją užėmę veikėjai. Skelbia Donecko liaudies respubliką ir kviečia Maskvą gelbėti nuo fašistų. Perskaitėte teisingai – liaudies respubliką.
Tarsi dabar būtų 1939-ųjų ruduo arba 1991-ųjų sausis, kai visokias liaudies vyriausybes bei nacionalinius gelbėjimo komitetus skelbė dar tik prakutę arba jau nukvakę komunistai.
Negudru, visiškai banalu, bet veikia, jei tau už nugaros – Maskva, šalia – kelių tūkstančių nuzombintų „patriotų“ ( kas už pinigus, kas šantažo būdu, kas neįsivaizduojantis gyvenimo bei teisibės iš Kremliaus televizijos kanalų) minia, o priekyje – neryžtinga centrinė valdžia Kijeve.
Dabar belieka formalumai – referendumai ir išvaduotojų tankai, kuriuos pasitiks su gėlėmis. Apie tokį scenarijų Rytų Ukrainai perspėjimų pastarosiomis savaitėmis buvo ne vienas ir ne du. Nepadėjo nei jokie perspėjimai, nei keliaaukštės simbolinės Vakarų sankcijos. Niūrios prognozės ima pildytis, o klausimas „kieno dabar eilė?“ skamba vis arčiau mūsų.
