Nors Rusijos pareigūnai portalui lrytas.lt teigė, kad apie sulaikytąjį pranešė Lietuvos teisėsaugai, tačiau mūsų šalies teisėsauga oficialaus patvirtinimo taip ir negavo.
Pasak V.Romanovo advokato Adomo Liutvinsko, jo klientas buvo paleistas ankstų antradienio rytą. „Kaip aš sakau, saulei nusileidus situacija buvo vienokia, o jai patekėjus kitokia“, – portalui lrytas.lt sakė A.Liutvinskas.
Advokatas teigė kol kas negalintis pasakyti, kodėl Lietuvos teisėsaugos ieškomas verslininkas buvo sulaikytas nei kokie tyrimo veiksmai su juo buvo atliekami: „Nežinau, ar su juo buvo bendraujama, ar vyko apklausa. Žinau tik tiek, kad kažkas buvo.“
Neaišku, ar V.Romanovas turi Rusijos pilietybę. Jeigu jis yra šios šalies pilietis, tai paaiškintų, kodėl taip skubiai buvo nuspręsta jį paleisti. Rusija yra ne kartą užsienio šalims parodžiusi, jog savo piliečių ji neišduoda.
Netenkina prokuratūros įvardyta suma
Daugiau informacijos apie V.Romanovo sulaikymą ir jo paleidimą A.Liutvinskas tikisi sužinoti susisiekęs su turto iššvaistymu kaltinamo verslininko advokatu Maskvoje: „Gal šiandien ar rytoj man paskambins, tada bus aišku, ar V.Romanovo ekstradicijos procedūra bus tęsiama, ar jos iš viso nebus.“
Jei Rusija vis dėlto nuspręstų išduoti verslininką Lietuvai, apie tai turėtų pranešti jo paiešką paskelbusiems Lietuvos teisėsaugininkams ir paprašyti papildomos informacijos apie galimą V.Romanovo nusikalstamą veiklą.
Tik gavus papildomų duomenų, būtų kreipiamasi į teismą, kuris ir nuspręstų, išduoti V.Romanovą Lietuvai ar ne. „Procedūra ilga, teismo nutartį galima skųsti, todėl tikrai nebus taip, kad V.Romanovas po kelių dienų sugrįš į Lietuvą“, – sakė A.Liutvinskas. Advokato teigimu, V.Romanovas nesutinka su jam pateiktais įtarimais, tačiau pats sugrįžtų į Lietuvą ir duotų parodymus, jei kardomoji priemonė – suėmimas būtų pakeista į švelnesnę.
V.Romanovas prašė jam skirti kardomąją priemonę – užstatą. Prokuratūra tam neprieštarautų, tačiau su vienintele sąlyga – užstato suma negali būti mažesnė nei milijonas litų. Ši suma V.Romanovo netenkina.
Sulaikė pirmadienio rytą
Antradienį ryte pranešta, kad Maskvos baudžiamųjų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai pirmadienį rytinėje miesto dalyje sulaikė Lietuvos pilietį, gimusį 1947 metais.
Naujienų agentūros „Interfax“ duomenimis, kalbama apie pernai bankrutavusio Ūkio banko savininką 66 metų V.Romanovą.
„Vyro paiešką dėl turto pasisavinimo ir iššvaistymo ypač dideliu mastu paskelbė Interpolo Lietuvos nacionalinis skyrius. Baltijos šalies kolegos jau informuoti apie jų ieškomo piliečio sulaikymą“, – sakė spaudos tarnybos atstovas.
Patvirtinimo apie sulaikymą taip ir negavo
Tačiau Lietuvos pareigūnai oficialaus patvirtinimo apie sulaikymą negavo.
„Vadovaudamiesi taisyklėmis mes negalime pasakyti, kas buvo sulaikytas, bet tai įvyko 12 val. Plytų gatvėje“, – portalui lrytas.lt sakė Rusijos vidaus reikalų ministerijos Maskvos miesto vyriausiosios valdybos spaudos tarnyba.
Maskvos pareigūnai tikino, kad dar pirmadienį informavo Lietuvos Interpolą. Tačiau portalo lrytas.lt šaltiniai teigė, kad nei Lietuvos generalinė prokuratūra, nei Interpolas oficialaus patvirtinimo apie tai neturi. Gali būti taip, kad žinia sklido greičiau, nei teisėsaugininkus pasiekė oficialus patvirtinimas.
Tyrimą kuruoja Lietuvos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Karčinskas.
Linksminosi Maskvos kavinėje
„Tai vis dar Gedvydui Vainauskui vergauji?“ – buvęs bankininkas pabandė įgelti „Lietuvos ryto“ žurnalistui Arvydui Lekavičiui, kai kovo pabaigoje atsitiktinai susitiko vienoje Maskvos kavinių. Pernai gegužės pradžioje dingęs verslininkas Rusijos sostinėje linksminosi ir atrodė atsipalaidavęs.
„Neseniai Rusijos specialiosios tarnybos sulaikė iš Lietuvos atvykusius žudikus, kurie turėjo mane nušauti“, – toliau neįtikėtinas istorijas pasakojo V.Romanovas.
Kaip ir anksčiau, jis nepripažino, kad iššvaistė 50 mln. litų turtą. Dėl to esą kalti žmonės, kurie valdė banką, o jis buvo tik savininkas.
„Prie kiekvieno pastatė policininką ir šantažuoja – arba parodymai prieš mane, arba kalėjimas. Aš jų nesmerkiu, suprantu situaciją, todėl ir gyvenu čia“, – atsakė V.Romanovas, paklaustas, kaip vertina tai, kad net artimiausi žmonės davė prieš jį parodymus.
Visą interviu rasite čia.
Rusija – artima ir mylima
Iš Rusijos carų dinastijos save kildinantis veikėjas niekada neslėpė simpatijų šiai valstybei bei jos simboliams. Jų netrūksta ir V.Romanovo gyvenime. Antai vienu metu Kauno centre, daugiaaukščio pastato 11-ajame aukšte, biurą įkūręs bankininkas svečius stebindavo interjeru.
Lankytojų akis užkliūdavo už paveikslo, kuriame Vladimiras Romanovas kažką aiškina kruopščiai jo žodžius užrašinėjančiam kitam Volodiai – buvusiam Rusijos proletariato vadui Leninui.
Nustebusiems milijonierius paaiškindavo: kas kaip nori, taip tegul ir supranta šią J.Brodskio paveikslo kopiją, papildytą verslininko atvaizdu.
Atokiau sekcijoje – suvenyrinė legendinio Rusijos povandeninio laivo K-19, kuriame yra tarnavęs V.Romanovas, kopija.
Vėliau verslininkas įsigijo ir šio laivo pagrindinę 9 metrų ilgio ir 11 metrų aukščio dalį, nes įstatymai neleidžia parduoti viso povandeninio laivo. Dėl šios dalies V.Romanovas esą ėjęs tartis net pas prezidentą Vladimirą Putiną.
Laivo dalyje milijonieriaus žadėjo įkurti muziejų, tik ilgai svarstė, kokiame mieste jis stovės. Vėliau apie K-19 muziejų jis jau nekalbėjo.
Tačiau sykį paklaustas, ar laivo pirkimas buvo noras pasipuikuoti ar dar viena turtuolio užgaida, ji atsakė: „Tai noras išsaugoti ateities kartoms labai įdomią šio laivo istoriją. Jis ne kartą buvo patekęs į įvairius incidentus, o vienas vos nesibaigė pasaulinio masto tragedija, kurios pavyko išvengti tik dėl herojiško įgulos pasiaukojimo. Šis incidentas buvo įamžintas Holivudo filme K-19. Apie šį pirkinį mąsčiau seniai, jaučiu jam tam tikrus sentimentus, nes tame laive teko tarnauti."
Kaltinamas iššvaistęs milijonus
Bankininkas pradingo praėjusių metų gegužę. Tada jis sakė, kad Maskvoje lankėsi verslo reikalais, tačiau atsiradus sveikatos problemų jis nusprendė gydytis Rusijos sostinėje.
Vėliau prokurorai ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai gavo Rusijos gydytojų pažymą, kad V.Romanovą ištiko insultas. Lietuvos žiniasklaidos duomenimis, teisėsaugos pareigūnai nori apklausti bankininką byloje dėl Ūkio banko žlugimo ir galimo 50 mln. litų turto iššvaistymo.
2013 metų vasarį Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo Ūkio banko turto iššvaistymo dideliu mastu. Už tokį nusikaltimą Lietuvos įstatymai numato laisvės atėmimą iki 7 metų.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas atsižvelgus į Lietuvos banko pateiktą informaciją apie atliekant patikrinimą nustatytus įtartinus sandorius, sudarytus 2005–2012 metais.
Ūkio banko – tuomet šešto pagal dydį šalyje – veikla buvo sustabdyta 2013 metų vasario 12 dieną, o vasario 18-ąją jis buvo pripažintas nemokiu ir panaikinta jo licencija.
Vėliau „geroji“ banko turto dalis buvo perduota Šiaulių bankui, o dėl „blogosios“ turto dalies netrukus turėtų būti paskelbtas bankrotas. V.Romanovas valdė 65 proc. Ūkio banko akcijų.
Tyrimas dėl pinigų plovimo
Prieš porą metų Lietuvoje buvo pradėtas tyrimas, ar per Ūkio banką buvo plaunami iš Rusijos biudžeto pavogti pinigai. Prokurorams šį banką apskundė Didžiosios Britanijos fondas „Hermitage Capital. Teigta, kad nelegalios operacijos vyko 2008-aisiais. Pavogtų pinigų kelius tyręs šio fondo teisininkas Sergejus Magnitskis 2009-ųjų lapkritį mirė Rusijos kalėjime. Vakarų žiniasklaida įtaria, kad S. Magnitskis buvo kankintas, o vėliau nužudytas. Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalį. Šis straipsnis baudžia už nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą. Numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų.
2012 metais „Hermitage Capital“ kreipėsi į šešių šalių prokuratūras prašydama užšaldyti bankų sąskaitas, per kurias 2008-aisiais keliavo galimai pavogti pinigai.
„Hermitage“ kaltino bankus trijose Baltijos šalyse, taip pat Austrijoje, Kipre ir Suomijoje.
Latvijoje plovimu kaltinti šeši bankai: „Rietumu banka”, „Trasta komercbanka”, „Baltic Trust Bank” (dabar sujungtas su „GE Money bank”), banką „Paritāte” (dabar vadinasi „Privatbank”) и „Aizkraukles banka” (dabar – ABLV). Tyrimo metu buvo įtariamas ir „Baltic international bank“.
Tyrimas iki šiol nebaigtas.
