Svarbių arba žinomų nusikaltėlių medžioklė užsienio valstybėse prasidėjo vos atgavus nepriklausomybę. Pirmosios operacijos buvo atliekamos visiškai kitaip nei dabar. Tuo metu svarbiau buvo bet kokia kaina sučiupti nusikaltėlį, o ne remtis teisės aktais.
Turbūt labiausiai intriguojanti teisėsaugos operacija įvyko 1993 metų rudenį Latvijos sostinėje Rygoje. Tos šalies kriminalistai sulaikė prabangiu, geltonu BMW markės automobiliu važinėjusį Vilniaus brigados lyderį Borisą Dekanidzę.
Lietuva buvo pateikusi oficialų teisinės pagalbos prašymą, tačiau nusikaltėlio perdavimas vyko labai neįprastai – laukuose.
Šeši Latvijos vyriausiosios policijos valdybos Kovos su organizuotu nusikalstamumu skyriaus pareigūnai sulaikė pasipūtusį nusikaltėlį pačiame Rygos senamiesčio centre. Nuvežė jį į komisariatą, uždarė į areštinę ir paskambino kolegoms į Lietuvą. Kaimyninių šalių kriminalistai sutarė pasielgti ne pagal statutą.
Latvijos operų vadovas Sergejus Černionokas suprato, kad jeigu bus bandoma oficialiai perduoti B.Dekanidzę, tai reikalas gali įstrigti korumpuotoje valstybės sistemoje. Kitaip tariant, nusikaltėlis galėjo išsisukti, nes turėjo įtakingų draugų Latvijoje.
Todėl kriminalistai naktį nuvežė nusikaltėlį prie Latvijos-Lietuvos sienos ir laukuose perdavė jį mūsų pareigūnams. Latviai pasiėmė tik popieriaus skiautę, kurioje buvo Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato 6-ojo skyriaus vadovo Jurijaus Britovo garbės žodis. Lietuvis pažadėjo, kad B.Dekanidzė atsidurs teisme, o ne bus nužudytas pakeliui į sostinę.
Panaši istorija įvyko ir Baltarusijoje, 1994 metų pabaigoje, kai tą šalį dar valdė demokratiškai išrinkta valdžia.
Tą kartą mūsų specialiosios tarnybos, padedamos baltarusių, surengė slaptą operaciją, per kurią sulaikė antivalstybinio sąmokslo organizatorių Mykolą Burokevičių ir jo bendrą Juozą Jermalavičių. Komunistus, kurie 1991 metais bandė sužlugdyti Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą ir atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos.
Lietuvai artėjant prie Europos Sąjungos ir Vakarų pasaulio, nusikaltėlių sulaikymai ir išdavimai keitėsi – buvo griežtai reglamentuoti ir atitiko tarptautines teisines normas. Nepaisant to, pasitaikydavo ir nesėkmių – V.Romanovas yra ne vienintelis įtariamasis, kurio mūsų teisėsaugai neišduoda Rusija.
Bankininkas gyveno „liūtų narve“
Turbūt pirmas garsus, ažiotažą sukėlęs ekstradicijos atvejis – Tailande sučiuptas buvęs banko „Balticbank“ valdybos pirmininkas Romas Juška. Kaip ir V.Romanovas, jis iššvaistė milijonus litų, klastojo dokumentus, atliko neteisėtas finansines operacijas ir bandė pasislėpti nuo teisėsaugos.
Tai įvyko 1996 metų pradžioje. Tuo metu R.Juška vertėsi brangakmenių prekyba, tačiau teisėsauga pradėjo svilinti padus, todėl spruko į pietryčių Azijos valstybę. Tailando sostinėje Bankoke, ramiame priemiestyje, jis išsinuomojo individualų namą.
Paieškomas vyras nuolat skambindavo į Lietuvą artimiesiems, jie taip pat skambindavo jam. Net buvo atsiuntę R.Juškai pinigų.
Tačiau ramus gyvenimas tęsėsi tik pusmetį. „Liepos 9 dieną į mano namus atėjo policininkai ir paklausė, ar aš esu Juška. Jie man liepė eiti kartu“, - apie 1996 metų įvykius pasakojo R.Juška. Buvęs verslininkas iškart buvo uždarytas į Bankoko kalėjimą, nebuvo jokio teismo.
Vyras skundėsi, kad kameros ten priminė liūtų narvus, kuriuose ant žemės miega nuo 50 iki 200 žmonių. Jis pasakojo, kad kalėjime buvo labai nemėgstami baltaodžiai, o kasdien iš kameros būdavo išnešama po 1-2 lavonus. „Vanduo tik iš čiaupo, bet jei jo išgeri, tai iškart išberia, valgyt duoda tik ryžių“, - apie sąlygas Bankoko kalėjime pasakojo R.Juška. Ten jis praleido penkias savaites.
Galiausiai, buvęs bankininkas buvo pargabentas į Lietuvą. Su juo skrido ir mūsų Interpolo pareigūnai, kurie jį lydėjo nuo Tailando iki Lukiškių tardymo izoliatoriaus.
Bandė apsimesti aklu
Neįprastas humoro jausmas nuo sulaikymo ir ekstradicijos neišgelbėjo Kauno Daktarų grupuotės lyderio Henriko Daktaro. Šalia Bulgarijos kurorto Albenos pasislėpęs nusikaltėlis buvo pasivadinęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjo teisėsaugos klausimais pavarde – Kęstutis Šimkus.
Iš Lietuvos jis paspruko 2008 metų Kalėdų išvakarėse, kai teisėsauga pradėjo suiminėti jo bendrus. Tuo metu H.Daktarui buvo inkriminuojama apie 30 organizuotų žmogžudysčių, žmonių grobimai, reketas, neteisėtas ginklų ir sprogmenų laikymas.
Iš pradžių buvo manyta, kad nusikaltėlis slapstosi savo sodyboje Panevėžio rajone. Tačiau, greičiausiai, H.Daktaras pirmiausiai išvyko į Norvegiją. Kurį laiką slėpėsi ten, o po to, apsukęs ratą aplink Europą, apsistojo Bulgarijos Kranevo mieste, turinčiame apie 20 tūkst. gyventojų.
2009 metų rugsėjį ten jį sučiupo bulgarų policijos specialiųjų operacijų padalinys. Kauno šešėlinio pasaulio šulas buvo sulaikytas restorane „Morskoj vzgliad“. Padavėjos pasakojo, kad vyras ten dažnai lankydavosi su bulgarais draugais, švęsdavo, audringai linksmindavosi. Labiausiai jis mėgdavo ėriuko kepsnį.
Tą dieną, kai buvo sulaikytas, restorane „Morskoj vzgliad“ H.Daktaras lankėsi su sūnumi ir dviem bulgarais draugais. Vyrai sėdėjo prie staliuko lauke ir dar nebuvo spėję užsisakyti maisto. Netikėtai iš šalia stovinčio autobuso išsilaipino Bulgarijos specialiųjų operacijų pajėgų vyrai.
Pamatęs pareigūnus, H.Daktaras staigiai krito ant žemės ir apsimetė apalpusiu. Kažką vapėdamas panosėje bandė pasakyti, kad jam streikuoja širdis.
Sveikatos problemomis nusikaltėlis skundėsi ir vėliau, kai buvo pasodintas į laikinojo sulaikymo kamerą. Jis skundėsi ne tik širdimi ir psichologinėmis problemomis, bet ir teigė esąs apakęs. Tai tik prajuokino Bulgarijos teisėsaugininkus, kurie pasišaipė: o suklastoto dokumento raides įskaitai?
Po mėnesio, 2009 metų spalio 9 dieną, H.Daktaras buvo slapta pargabentas į Lietuvą. Operacija buvo kruopščiai suplanuota ir slepiama. Praėjusiais metais Kauno Daktarų grupuotės įkūrėjas ir lyderis buvo įkalintas iki gyvos galvos.
Rusija žudikų neišduoda
Dar viena žinoma ekstradicijos istorija įvyko 2008 metų pradžioje. Lietuvą pasiekė netikėta žinia – po šešiolikos metų Rygoje buvo sulaikytas vienas OMON smogikų Konstantinas Nikulinas, dalyvavęs Medininkų žudynėse.
Prieš save išvydęs Europos arešto orderį vyras smarkiai sutriko. Pareigūnams bandė aiškinti, kad jis yra Michailovas ir jokio Nikulino nepažįsta (pasikeitė pavardę. - Red.). Tačiau tai nepadėjo. Jis buvo sulaikytas ir po kelių savaičių jis buvo atgabentas į Lietuvą.
Vyras buvos nuteistas už nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus. Tačiau dar trys žudikai vis dar yra laisvėje, nes jų neišduoda Rusija.
Generalinei prokuratūrai nepavyksta įtikinti rusų, kad išduotų buvusius OMON smogikus Andrejų Laktionovą, Česlavą Mlinyką bei Aleksandrą Ryžovą.
Linksminosi Maskvoje
Užuovėją nuo Lietuvos teisėsaugos Maskvoje rado ir Viktoras Uspaskichas, ten pabėgęs per vadinamąjį Darbo partijos juodosios buhalterijos skandalą, 2006 metų vasarą.
Lietuvos pareigūnai ne kartą prašė išduoti V.Uspaskichą, tačiau kolegos iš Rusijos vis išsisukdavo. Kiekvienas prašymas įsipindavo tarp sunkiai suprantamų tos šalies taisyklių. Užkulisiuose buvo kalbama, kad net Maskva kratosi bėglio iš Lietuvos ir ragina jį grįžti į Lietuvą.
O tuo metu V. Uspaskichas linksminosi. Jurgita, Andželika, Irma - Lietuvos žiniasklaida nuolat skelbė apie dailių damų vizitus pas bėglį. Kaip tuo metu taikliai situaciją apibūdino bulvarinis laikraštis L.T. - viešnios į Maskvą pas V.Uspaskichą keliavo konvejeriu.
Svajingas laikas Maskvoje baigėsi tik po metų. V.Uspaskichas į Lietuvą grįžo savo noru, o ne išduotas Rusijos pareigūnų.
