Viešai išplatintame laiške prezidentei, Seimo pirmininkei, premjerui bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovei rašytojai priminė ankstesnį Konstitucinio Teismo nutarimą, kad įteisinus nelietuviškus rašmenis „būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“.
Pasak kreipimosi autorių, įteisinus pavardžių rašybą nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis į lietuvių kalbos vartoseną tektų įtraukti apie 150 naujų raidžių ir diakritinių ženklų.
„Tai sukeltų visišką painiavą tiek tariant, tiek užrašant pavardes. Vienodai užrašytos pavardės būtų tariamos skirtingai, o vienodai tariamos – skirtingai užrašomos. Tik nedaugelis gyventojų pajėgtų išmokti šitiek naujų raidžių ir diakritinių ženklų, būtų sutrikdyta įstaigų ir įmonių veikla“, - motyvus, kodėl nereikėtų priimti pataisų, įvardijo rašytojai.
Anot kreipimosi autorių, priėmus pataisas būtų diskriminuojama dalis Lietuvos piliečių, kurių pavardės originalo kalba rašomos ne lotyniško alfabeto raidėmis. Tai - totoriai, rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, gruzinai, armėnai.
Tarp pasirašiusiųjų - rašytojai Vidmantė Jasukaitytė, Jonas Mikelinskas, Vytautas Rubavičius, Arvydas Juozaitis, Jurgis Gimberis, Julius Keleras, Rimvydas Stankevičius, Seimo narė Dalia Teišerskytė.
Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas Jonynas BNS tvirtino, kad rezoliucijos iniciatoriai siūlė ją priimti suvažiavime balandžio 4 dieną, tačiau dauguma tam nepritarė. Buvo pasiūlyta, kad norintieji gali išsakyti savo asmeninę poziciją atskirai nuo Rašytojų sąjungos.
„Tai neatspindi visos Rašytojų sąjungos nuomonės (...). Pavardė yra žmogaus tapatumo ženklas, o svetima pavardė nėra lietuvių kalbos ženklas. Labai neteisinga žiūrėti į Lietuvoje gyvenančius kitataučius, kaip į potencialius priešus, kaip į penktą koloną - kaip tik, turėtumėme juos pritraukti, palaikyti, o ne atstumti sprendimais, kurie rodo nepasitikėjimą“, - sakė A.Jonynas.
Jis priminė, kad teisę rašyti pavardes originalo kalba turi ir Lenkijoje gyvenantys lietuviai, tad Lietuvoje leisdami pavardžių rašybą visais lotyniškais rašmenimis įteisintumėme paritetą tarp dviejų tautų.
Socialdemokratai yra įregistravę įstatymo projektą, kuris leistų asmens vardus ir pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis. Valdantieji taip pat svarsto Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris numatytų dvikalbius užrašus tautinių mažumų gyvenamose vietovėse.
Šių metų vasario mėnesį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad kalbininkų siūlymu Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Ankstesniuose Konstitucinio Teismo nutarimuose būdavo nurodoma, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.
