Viešai išplatintame laiške prezidentei, Seimo pirmininkei,
premjerui bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovei
rašytojai priminė ankstesnį Konstitucinio Teismo nutarimą, kad
įteisinus nelietuviškus rašmenis „būtų ne tik paneigtas
konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta
valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei
organizacijų veikla“.
Pasak kreipimosi autorių, įteisinus pavardžių rašybą
nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis į lietuvių kalbos
vartoseną tektų įtraukti apie 150 naujų raidžių ir diakritinių
ženklų.
„Tai sukeltų visišką painiavą tiek tariant, tiek užrašant
pavardes. Vienodai užrašytos pavardės būtų tariamos skirtingai, o
vienodai tariamos – skirtingai užrašomos. Tik nedaugelis
gyventojų pajėgtų išmokti šitiek naujų raidžių ir diakritinių
ženklų, būtų sutrikdyta įstaigų ir įmonių veikla“, -
motyvus, kodėl nereikėtų priimti pataisų, įvardijo rašytojai.
Anot kreipimosi autorių, priėmus pataisas būtų diskriminuojama
dalis Lietuvos piliečių, kurių pavardės originalo kalba rašomos
ne lotyniško alfabeto raidėmis. Tai - totoriai, rusai,
ukrainiečiai, baltarusiai, gruzinai, armėnai.
Tarp pasirašiusiųjų - rašytojai Vidmantė Jasukaitytė, Jonas
Mikelinskas, Vytautas Rubavičius, Arvydas Juozaitis, Jurgis Gimberis,
Julius Keleras, Rimvydas Stankevičius, Seimo narė Dalia
Teišerskytė.
Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas Jonynas BNS
tvirtino, kad rezoliucijos iniciatoriai siūlė ją priimti
suvažiavime balandžio 4 dieną, tačiau dauguma tam nepritarė. Buvo
pasiūlyta, kad norintieji gali išsakyti savo asmeninę poziciją
atskirai nuo Rašytojų sąjungos.
„Tai neatspindi visos Rašytojų sąjungos nuomonės (...).
Pavardė yra žmogaus tapatumo ženklas, o svetima pavardė nėra
lietuvių kalbos ženklas. Labai neteisinga žiūrėti į Lietuvoje
gyvenančius kitataučius, kaip į potencialius priešus, kaip į
penktą koloną - kaip tik, turėtumėme juos pritraukti, palaikyti, o
ne atstumti sprendimais, kurie rodo nepasitikėjimą“, - sakė
A.Jonynas.
Jis priminė, kad teisę rašyti pavardes originalo kalba turi ir
Lenkijoje gyvenantys lietuviai, tad Lietuvoje leisdami pavardžių
rašybą visais lotyniškais rašmenimis įteisintumėme paritetą
tarp dviejų tautų.
Socialdemokratai yra įregistravę įstatymo projektą, kuris
leistų asmens vardus ir pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais
lotyniško pagrindo rašmenimis. Valdantieji taip pat svarsto
Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris numatytų dvikalbius
užrašus tautinių mažumų gyvenamose vietovėse.
Šių metų vasario mėnesį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad
kalbininkų siūlymu Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios
numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti
rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Ankstesniuose Konstitucinio
Teismo nutarimuose būdavo nurodoma, kad vardas ir pavardė piliečio
pase turi būti rašomi valstybine kalba.