Politiko skundą išnagrinėjęs komitetas paragino Lietuvą panaikinti draudimą visą gyvenimą kandidatuoti į prezidentus, užimti premjero ir ministro pareigas.
Anot Jungtinių Tautų komiteto, draudimas pažeidžia Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kuris garantuoja piliečiams teisę „balsuoti ir būti išrinktam per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise“.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovas Rolandas Paksas trečiadienį pasveikino Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto išvadą, kad Lietuva pažeidė jo teises, kai po apkaltos uždraudė visam gyvenimui užimti aukštas pareigas valstybėje.
„Labai džiaugiuosi ir sveikinu visus rėmėjus“, - BNS sakė R.Paksas.
Politikas sakė esąs tikras, kad ši Jungtinių Tautų komiteto išvada pakeis esamą situaciją, ir pabrėžė ketinantis kandidatuoti kituose Lietuvos prezidento rinkimuose.
Lietuvos Seimas pašalino R.Paksą iš prezidento posto 2004-ųjų balandį, kai Konstitucinis Teismas nustatė, kad prezidentas neteisėtai suteikė Lietuvos pilietybę Rusijos verslininkui Jurijui Borisovui. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.
R.Paksas argumentavo, kad ta pataisa buvo nukreipta specialiai prieš jį ir buvo pritaikyta atgaline data. Nušalintas prezidentas skundėsi, kad visą gyvenimą galiojantis draudimas būti išrinktam yra nepagrįstas ir neproporcingas, ir kaltino Konstitucinį Teismą šališkumu.
Lietuva argumentavo, kad konstituciniai suvaržymai R.Pakso atžvilgiu yra proporcingi „susijusių pažeidimų sunkumui“.
JT Žmogaus teisių komitetas savo išvadoje rašo, kad tuo metu, kai Seimas priėmė nutarimą pašalinti R.Paksą iš prezidento posto, „nebuvo jokios teisinės nuostatos, pabrėžtinai sakančios, kad jam dėl to gali būti uždrausta kandidatuoti rinkimuose“.
Komitetas padarė išvadą, kad „visą gyvenimą taikomas draudimas tapti kandidatu prezidento rinkimuose arba eiti premjero arba ministro pareigas, buvo pritaikytas ponui Paksui po taisyklių nustatymo proceso, pagal laiką ir esmę glaudžiai susijusio su prieš jį inicijuotu apkaltos procesu“.
Žmogaus Teisių Komitetas prižiūri, kaip Tarptautinio civilinių ir politinių teisių pakto reikalavimus vykdo jį ratifikavusios šalys. Komitetas šį ieškinį nagrinėjo pagal pakto 1-ąjį fakultatyvųjį protokolą, suteikiantį teisę nagrinėti privataus asmens pateiktą skundą.
Seime yra svarstomos Konstitucijos pataisos, kurios leistų R.Paksui dalyvauti prezidento rinkimuose, bet balsavimas sausį buvo atidėtas.
