Tokį sprendimą BFK priėmė trečiadienį – siūloma Seimui neratifikuoti įstatymo dėl ES valstybių vyriausybių atstovų vidaus susitarimo dėl ES pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 metų daugiametę finansinę programą, vadovaujantis Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės valstybių ES partnerystės susitarimu, ir dėl finansinės paramos šioms šalims skyrimo.
Jeigu Seimas, kaip siūlo BFK, neratifikuotų įstatymo, šio fondo veiklą Lietuva įšaldytų.
Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius sako, kad nepritardama Lietuvos įnašui į šį fondą valdančioji dauguma sukels tarptautinį skandalą.
„Jeigu norite tarptautinio skandalo, jeigu norite, kad Lietuva būtų įvardijama kaip sustabdžiusi paramos fondo įsigaliojimą, kuriame Lietuvos indėlis pats menkiausias... Bet mes parodome, kokie kieti esame“, – teigė A.Kubilius.
„Tegu suvienodina išmokas mūsų žemdirbiams, tada mes ratifikuosime. Tiek valstybėje neišspręstų savų problemų, bet švaistom pinigus – tai čia keliasdešimt milijonų, tai ten“, – pareiškė komiteto vadovas Bronius Bradauskas.
Ratifikuotį šį įstatymą Seimui yra pateikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamento patarėja Irena Skullerud komiteto nariams teigė, kad Lietuva per stojimo į ES sutartį yra įsipareigojusi mokėti įnašus į šį fondą. Pirmąją įmoką Lietuva turėtų skirti 2016 metais.
Atsakydama į parlamentarų priekaištus, kad Latvija ir Estija į fondą moka mažiau, ji teigė, kad įmokos dydis priklauso nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto ir intereso šiuose regionuose.
Iki šiol Lietuva į šį fondą įmokas mokėjo vienu finansiniu periodu – iš beveik 27 mln. eurų (93,2 mln. litų) Lietuva yra sumokėjusi tik pusę šios sumos – apie 50 mln. litų.
Pasak I.Skullerud, beveik visos lėšos atitenka Afrikai į pietus nuo Sacharos – pačiam skurdžiausiam pasaulio regionui, kuriame gyvena beveik 1 mlrd. žmonių.
