Kaip trečiadienio rytą informavo policijos departamentas, informacija apie V.Romanovo sulaikymą Lietuvai buvo perduota tik antradienį vėlai vakare.
„2014 m. balandžio 8 d., vėlai vakare, Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybai pateikė pranešimą apie ieškomo Vladimiro Romanovo sulaikymą 48 val. Rusijos Federacijos teritorijoje, Maskvos mieste 2014 m. balandžio 7 d. Tolimesnis susižinojimas dėl paminėto asmens ekstradicijos vyks tarp kompetentingų institucijų – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros“, - rašoma policijos pranešime.
Nors Rusiją mūsų šalį informavo, kad V.Romanovas sulaikytas 48 val., iš tiesų jis sulaikytas neišbuvo nė paros.
Tuo tarpu agentūra BNS praneša, kad Maskvos teismas ketvirtadienį spręs dėl tolesnio didžiausio bankrutavusio Ūkio banko akcininko V.Romanovo likimo. Pirmadienį Maskvoje sulaikytas ir paleistas V.Romanovas šiuo metu yra ligoninėje, BNS patvirtino jo advokatas Adomas Liutvinskas.
„Rytoj turėtų būti sprendžiami visi kiti klausimai, susiję su Lietuvos Respublikos prašymu. Kiek mane informavo advokatas (neįvardijamas V.Romanovo advokatas Rusijoje - BNS), tai yra Lietuvos Generalinės prokuratūros tiesioginis prašymas Rusijos federacijos generalinei prokuratūrai jį išduoti“, - BNS sakė advokatas.
Pasak A.Liutvinsko, teismas turėtų spręsti, ar V.Romanovą sulaikyti, o vėliau - ar jį išduoti Lietuvai.
„Pagal procedūras, jeigu jos tokios, kaip Lietuvoje, o jos tikriausiai tokios pat, tai pirmiausia bus sprendžiama, kaip elgtis - sulaikyti ar ne, o kitas etapas - dėl išdavimo. Ten reikalaujama papildomų dokumentų, procedūros užsitęsia ilgiau, bet pradinė procedūra nuo to ir prasideda“, - sakė A.Liutvinskas.
Advokatas sakė pats nebendravęs su V.Romanovu, kuris, anot jo, turi „rimtų“ širdies problemų ir šiuo metu guli ligoninėje. Jis taip pat sakė nežinantis, kokiu pagrindu buvo paleistas V.Romanovas, kuriam nebuvo pritaikytos jokios kardomosios priemonės.
Sulaikė pirmadienio rytą
Antradienį ryte pranešta, kad Maskvos baudžiamųjų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai pirmadienį rytinėje miesto dalyje sulaikė Lietuvos pilietį, gimusį 1947 metais.
Naujienų agentūros „Interfax“ duomenimis, kalbama apie pernai bankrutavusio Ūkio banko savininką 66 metų V.Romanovą.
„Vyro paiešką dėl turto pasisavinimo ir iššvaistymo ypač dideliu mastu paskelbė Interpolo Lietuvos nacionalinis skyrius. Baltijos šalies kolegos jau informuoti apie jų ieškomo piliečio sulaikymą“, – sakė spaudos tarnybos atstovas.
Kaltinamas iššvaistęs milijonus
Bankininkas pradingo praėjusių metų gegužę. Tada jis sakė, kad Maskvoje lankėsi verslo reikalais, tačiau atsiradus sveikatos problemų jis nusprendė gydytis Rusijos sostinėje.
Vėliau prokurorai ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai gavo Rusijos gydytojų pažymą, kad V.Romanovą ištiko insultas. Lietuvos žiniasklaidos duomenimis, teisėsaugos pareigūnai nori apklausti bankininką byloje dėl Ūkio banko žlugimo ir galimo 50 mln. litų turto iššvaistymo.
2013 metų vasarį Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo Ūkio banko turto iššvaistymo dideliu mastu. Už tokį nusikaltimą Lietuvos įstatymai numato laisvės atėmimą iki 7 metų.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas atsižvelgus į Lietuvos banko pateiktą informaciją apie atliekant patikrinimą nustatytus įtartinus sandorius, sudarytus 2005–2012 metais.
Ūkio banko – tuomet šešto pagal dydį šalyje – veikla buvo sustabdyta 2013 metų vasario 12 dieną, o vasario 18-ąją jis buvo pripažintas nemokiu ir panaikinta jo licencija.
Vėliau „geroji“ banko turto dalis buvo perduota Šiaulių bankui, o dėl „blogosios“ turto dalies netrukus turėtų būti paskelbtas bankrotas. V.Romanovas valdė 65 proc. Ūkio banko akcijų.
Tyrimas dėl pinigų plovimo
Prieš porą metų Lietuvoje buvo pradėtas tyrimas, ar per Ūkio banką buvo plaunami iš Rusijos biudžeto pavogti pinigai. Prokurorams šį banką apskundė Didžiosios Britanijos fondas „Hermitage Capital. Teigta, kad nelegalios operacijos vyko 2008-aisiais. Pavogtų pinigų kelius tyręs šio fondo teisininkas Sergejus Magnitskis 2009-ųjų lapkritį mirė Rusijos kalėjime. Vakarų žiniasklaida įtaria, kad S. Magnitskis buvo kankintas, o vėliau nužudytas.
Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalį. Šis straipsnis baudžia už nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą. Numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų.
2012 metais „Hermitage Capital“ kreipėsi į šešių šalių prokuratūras prašydama užšaldyti bankų sąskaitas, per kurias 2008-aisiais keliavo galimai pavogti pinigai.
„Hermitage“ kaltino bankus trijose Baltijos šalyse, taip pat Austrijoje, Kipre ir Suomijoje.
Latvijoje plovimu kaltinti šeši bankai: „Rietumu banka”, „Trasta komercbanka”, „Baltic Trust Bank” (dabar sujungtas su „GE Money bank”), banką „Paritāte” (dabar vadinasi „Privatbank”) и „Aizkraukles banka” (dabar – ABLV). Tyrimo metu buvo įtariamas ir „Baltic international bank“.
Tyrimas iki šiol nebaigtas.
