Teigiama, kad Vyriausybėje svarstant Vilniaus ir Kauno šilumos įmonių ateitį buvo pasirinkta premjero komandos, o ne Energetikos ministerijos parengta strategija. Dėl to supykęs J.Neverovičius trenkė durimis.
„Manau, kad nereikia šio klausimo sureikšminti. Jokie pykčiai nevyksta. Labai keista, kai šiandien skaičiau vieną dienraštį, jame buvo rašoma, kad durimis trankėsi, kažkas piktai elgėsi. Tikrai to nebuvo“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė Vyriausybės vadovas.
Jis sako, kad Vyriausybė jau seniai rengiasi pertvarkyti Vilniaus ir Kauno šilumos ūkį. Energetiko ministras siūlo, kad kuriant naują šilumos ūkiu besirūpinančią įmonę valstybė nebūtinai turėtų valdyti 51 proc. jos akcijų.
„Šios Vyriausybės politika aiški, kad šilumos ūkio valdymas būtų valstybės reguliuojamas. (...) Kad Vilniaus ir Kauno miestuose būtų sukurtos specialios paskirties akcinės bendrovės“, – priešingą nuomonę dėstė premjeras.
Jis sako, kad Kaunas pritaria tokiai reformai, tačiau Vilniuje kyla „nepasitenkinimas iš kai kurių elektros ir šilumos gamintojų“.
Vyriausybė ruošiasi Vilniuje pastatyti 145 megavatų galios atliekų ir biokuro kogeneracinę elektrinę. Investicijos sieks apie 1,13 mlrd. litų. Pusę lėšų skirtų Europos Sąjunga. Tai padarius šilumos kainos Vilniuje sumažėtų apie 30 proc.
Kaune siūloma pastatyti apie 50 megavatų galios atliekų ir biokuro kogeneracinę elektrinę. Investicija siektų 478 mln. litų. Apie pusę išlaidų taip pat padengtų Europos Sąjunga.
„Mes elgiamės taip, kaip daro tvarkingos šalys: Vokietija, Prancūzija, Austrija. Vis dėl to monopolinės paslaugos turi būti arba griežtai reguliuojamos valstybės, arba valdomos valstybės ir savivaldybių“, – kalbėjo premjeras.
Jis pabrėžė, kad privatininkai galėtų valdyti iki 49 proc. šios įmonės akcijų.
Energetikos ministras sako, kad šilumos ūkio pertvarkos scenarijus, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė ir kuris numato „Lietuvos energijos“ dalyvavimą būsimų specialios paskirties įmonių kapitale, su juo nebuvo suderintas. Vyriausybės posėdyje balsuojant susilaikęs ministras teigia, kad prieš posėdį buvo sutarta dėl kitokio pertvarkos scenarijaus.
Spėjama, kad J.Neverovičiaus ir premjero konfrontacija baigsis ministro išmetimu iš posto po prezidento rinkimų. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguotas ministras yra patekęs ir į prezidentės Dalios Grybauskaitės nemalonę. Sakydama metinį pranešimą prezidentė pabrėžė, kad kai kurie J.Neverovičiaus pavaldiniai atstovauja monopolininkų interesams.
Darbo partijos deleguota energetikos viceministrė Žydrūnė Juodkienė yra dirbusi „Vilniaus energijoje“. Su šią įmone siejamas ir jos sutuoktinis.
Be to, šalies vadovus yra užrūstinusi ir kita J.Neverovičiaus pavaduotoja Renata Cytacka, prezidentę išvadinusi melage, negerbianti šalies įstatymų.
