Iš tiesų, kam menkinti savo neprilygstamą statusą? Kita vertus, įsileidus į tiesioginius ginčus tiesioginiame eteryje net visagalės visų galų meistrės įvaizdis gali pradėti svyruoti kartu su reitingu.
Be to, rinkimų kampanija, esant šalies vadovės poste, ir taip sukasi 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę – ar pas A.Merkel darbo dieną nuvažiuoji, ar fizikų Diną Zaurą sekmadienį kartu su filologėmis bučiuoji.
Tad tikrai neverta stebėtis, kad pirmuosiuose dvejuose kandidatų debatuose, kurių vieni buvo visuomeninėje televizijoje, buvo tik šeši vyrai, bet nebuvo moters. Galbūt jai atvykus tie debatai nebūtų buvę tokie nykūs? Vis dėlto D.Grybauskaitės rinkimų štabas jau pažadėjo, jog oficialiuose debatuose ji tikrai dalyvaus.
Tiesa, ir čia S.Daukanto aikštės rūmai apsidraudė – kandidatų pasižadėjimo būti geriems deklaracijoje įsiūlė parašyti, kad debatuose vis dėlto galima nedalyvauti, jei trukdo pareigos. O pareigas prezidentė, kaip sakyta, eina visada, tad debatuose gali niekada ir nedalyvauti.
Kitiems kandidatams neverta nukabinti nosies – tą išlygą jie gali taikyti ir sau, kai dėl Lietuvos reikės daug svarbesnius nei rinkimai reikalus spręsti.
Pavyzdžiui, Z.Balčytis galėtų pasiteisinti, kad būtent tuo metu jam tėvynės labui verkiant prireikė nuspausti mygtuką Europarlamente. O Vilniaus merui A.Zuokui juk iki išnaktų tenka triūsti, kad perpus sumažėtų šilumos kainos. Ką jau kalbėti apie A.Paulauską, kurio laukia neatidėliotini darbai skaidrinant Darbo partijos finansus.
Taigi bala nematė tų nuobodžių debatų.
