Už nutarimo projektą dėl referendumo datos paskelbimo balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo keturi, susilaikė 19 parlamentarų.
Nors referendumas paskelbtas, jį sustabdyti gali iniciatyva dėl šio nutarimo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kaip pasiūlė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
TTK siūlo Konstitucinio Teismo atsiklausti dėl paties referendumo konstitucingumo. Tuo atveju, kai KT imasi bylos pagal Seimo kreipimąsi, skundžiamo teisės akto galiojimas stabdomas.
Seimo komitetas nusprendė siūlyti kreiptis į KT, nes ekspertų grupė referendumui siūlomas formuluotes įvertino kaip prieštaraujančias Konstitucijai. Taip pat argumentuojama, jog pagal dabartinį teisinį reguliavimą nėra aišku, kas ir kurioje stadijoje turėtų stabdyti referendumo iniciatyvą, jei preliminariai nuostata kelia abejonių dėl jos darnos su kitomis Konstitucijos nuostatomis.
Seime šiuo metu taip pat svarstomas opozicijos pasiūlytas nutarimo projektas, kuriuo KT būtų klausiama, ar dabartinė Referendumo įstatymo 14 straipsnis neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, kuriame įtvirtinta, kad Konstitucija yra vientisas, tiesiogiai taikomas aktas, kad negalioja joks įstatymas ar aktas priešingas Konstitucijai, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui.
Referendumo įstatymo 14 straipsnis numato, kad piliečių reikalavimu surinkus reikiamą skaičių parašų Seimas ne vėliau kaip per mėnesį nuo dienos, kurią Seimo posėdyje pradėtas svarstyti referendumo paskelbimo datos klausimas, jį paskelbia.
Stodama į Europos Sąjunga Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo bendrijai priklausančių kitų valstybių piliečiams ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galios. Iniciatyvinė grupė surinko 300 tūkst. rinkėjų parašų referendumui į Konstituciją įrašyti draudimą parduoti žemę užsienio valstybių piliečiams ir juridiniams asmenims.
Taip pat referendumu būtų siūloma numatyti, kad referendumui surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. parašų.
