Į „Europol“ užmestus tinklus šią savaitę įkliuvo nedidelė dalis šio tunto žuvų. Pareigūnai pranešė pranešė apie didžiulio masto sukčiavimą prekiaujant avialinijų bilietais, į kurį buvo įsitraukę ir lietuviai. Dėl sukčiavimo Hagoje (Nyderlandai) sulaikyta113 žmonių, 70 areštuoti. Keturi mūsų tautiečiai įkliuvo Kipre.
Kaip veikia šie nusikaltėliai? Apie tai „Lietuvos rytui“ papasakojo kelios lietuvės, pačios susidūrusios su avialinijų ir jų klientų maustymo čempionais.
Didžiausia visų laikų operacija
Apie įspūdingus sukčiavimo mastus galima spręsti iš Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro operacijos. Susivienijęs su avialinijų, kelionių ir kreditinių kortelių verslo šakų atstovais, balandžio pradžioje surengė didžiausią visų laikų ataką.
Kartu „Europol“ dirbo 35 avialinijų, didžiausių kreditinių kortelių kompanijų „Visa Europe“, „MasterCard“ ir „American Express“ atstovai, visos ES teisėsaugininkai, JAV slaptoji tarnyba, imigracijos ir muitinės valdyba, Kolumbijos policija.
Buvo nustatomi įtartini avialinijų bilietų pardavimai internetu, naudojant padirbtas ar pavogtas kreditines korteles.
Gavę signalų iš oro bendrovių, kredito kortelių kompanijų atstovai patvirtindavo jų įtartinumą naudodamiesi savo finansinių duomenų sistemomis, o Tarptautinė oro transporto asociacija pateikdavo duomenis iš savo bazių.
Pranešimai būdavo išsiunčiami į oro uostus visame pasaulyje, ir ten palaukę įgalioti pareigūnai sulaikydavo ir suimdavo nusikaltėlius, bandančius keliauti su nesąžiningai įgytais skrydžių bilietais.
Išmėgintos apgaulės schemos
Sukčiai yra itin pamėgę Didžiosios Britanijos oro uostus ir per juos skraidančias avialinijas. Štai ką apie tokius sukčius papasakojo Londone gyvenanti žurnalistė ir rašytoja Zita Čepaitė.
Viena Londone gyvenanti lietuvė nusipirko bilietą į Vilnių, susigundžiusi skelbimu lietuviškame laikraštyje. Bilietai buvo parduodami itin pigiai.
Paskambinusi į oro bendrovę, kad pakeistų biliete nurodyto keleivio pavardę į savo, ji sužinojo, jog mokėjimas už jos bilietą panaikintas.
Oro bendrovė neaiškino, kodėl panaikino mokėjimą, tik pasiūlė dar kartą sumokėti už bilietą. Moteris atsisakė, nes bilietas buvo brangus.
Įtardama, kad tapo sukčių auka, lietuvė ėmė tikrinti panašaus turinio skelbimus ir susitarė dar kartą „nusipirkti” bilietą į Vilnių.
Į susitikimą su pardavėju pasikvietė ir Z.Čepaitę, Londone leidžiamo lietuvių laikraščio žurnalistę. Ji turėjo apsimesti pirkėja, kad pardavėjas neįtartų klastos.
Apgautoji moteris net stebėdama iš tolo vaikiną pažino ir jį nufotografavo. Ji priėjo tik tuomet, kai jis man įteikė lapą su informacija apie elektroniniu būdu užsakytą bilietą. Supratęs, kad įkliuvo, vaikinas spruko palikęs bilietą žurnalistės rankose.
Z.Čepaitė paskambino į policiją, bet pareigūnai šiuo įvykiu nesusidomėjo. Jų nuomone, lietuvės neturėjome jokių nusikalstamos veikos įrodymų. Tada ji paskambino į oro bendrovę, į kurios reisą pirktas bilietas. Jos atstovai pranešė, kad už bilietą sumokėta, ir jie nemato jokių problemų.
Už viską sumoka klientas
Jiems – jokių problemų, bet klientams – tikrų tikriausia paslaptis. Paslaptį paaiškino pažįstamas turizmo agentūros darbuotojas. Jis iš karto suprato, kad už bilietus buvo sumokėta pasinaudojant svetimos kortelės duomenimis.
Jei kortelės savininkas laiku nepastebi, kokios sumos nuskaitomos nuo jo sąskaitos, ir neinformuoja apie tai banko, su svetima kortele bilietą nusipirkęs asmuo gali puikiausiai skristi su tuo bilietu.
Jei bankas, gavęs informaciją apie sukčiavimą, panaikina mokėjimą, oro bendrovė pareikalauja, kad bilieto turėtojas už jį susimokėtų.
Bendrovė nesiaiškina, kodėl mokėjimas panaikintas, tai – banko reikalai. Bankai turi savo kortelių ir sąskaitų apsaugos sistemas ir įrodinėja klientams, kad jos tobulos. Informaciją apie sukčiavimus jie linkę nutylėti siekdami išsaugoti patikimumo įvaizdį.
Vien Jungtinėje Karalystėje sukčiai padaro bankams šimtus tūkstančių svarų nuostolių per metus, bet juos padengia draudimas, nes kredito kortelės (dauguma šios šalies gyventojų naudojasi būtent tokiomis) yra bankų apdraustos.
Draudimo išlaidos įskaičiuojamos į banko veiklos išlaidas. Kuo brangiau bankui kainuoja draudimas, tuo daugiau klientams tenka mokėti už bankininkystės paslaugas. Taigi už viską galų gale sumoka banko klientas.
Kam bankininkams gaudyti sukčius ir taip pripažinti, kad jų banke esantys pinigai nesaugūs? Juk jie nepatiria jokių nuostolių. Nukentėję klientai patenkinti, bankai patenkinti, sukčiai – irgi.
Skrajojantis estas ir patikli lietuvė
Dar keistesnė – 27 metų emigrantės Aušros istorija. Iš neįtikėtinos kelionės JAV į Londoną grįžusią moterį pasitiko pareigūnai. Jie pakvietė pasikalbėti, o išklausę pasakojimą paklausė: ar jos kelionės palydovas atrodė psichiškai normalus?
Mažo ūgio homoseksualus estas, brangiausiais reisais skraidantis po visą pasaulį, kone dešimtmetį kelia siaubą daugeliui oro bendrovių.
Manoma, kad šio asmens padaryti nuostoliai jau viršijo pusantro milijono eurų. „Skraidančiu barmenu“ pramintas vyras įgudo pirkti bilietus ir rezervuoti viešbučius naudodamas svetimų elektroninių kredito kortelių duomenis.
Greičiausiai jis pasinaudodavo informacija, gauta aptarnaujant baro lankytojus. Jį nesėkmingai bandė pagauti daugybė oro uostų pasamdytų seklių. Vėliau suįžūlėjęs estas į savo keliones pradėjo kviestis ir nieko neįtariančias merginas.
Garsusis skraidūnas buvo sulaikytas, kai su juo į kelionę išvyko prašmatniame Londono viešbutyje dirbanti lietuvė.
Siūlė skristi į pramogų parką
Aušra didžiavosi tapusi keturių žvaigždučių Londono viešbučio „pusryčių administratore” ir nelaikė savęs naivuole. Bijodama patyčių dėl savo patiklumo ji paprašė neskelbti pavardės.
Bet, ko gero, mažai kas būtų atsisakęs pasiūlymo nemokamai skristi į JAV aplankyti pramogų parko. Konstantinas tame pat viešbutyje kartais dirbo barmenu ir pasakojo įsitaisęs stiuardu prancūzų oro bendrovėje.
Kartą jis paklausė, gal kas norėtų jau kitą dieną skristi su juo keturioms dienoms į garsųjį pramogų parką Floridoje. Skrydis per Airiją, viešbutis ir bilietai į „Universal Studios” parką esą apmokėti, kainuotų tik maistas. Estas paaiškino organizavęs šią kelionę savo draugui, bet tas netikėtai pakeitęs planus.
Pasiūlymu susidomėję viešbučio tarnautojai vienas po kito buvo priversti atsisakyti: ne taip paprasta rasti, kas jau kitą dieną tave pavaduos darbe.
Tačiau Aušrai pavyko susikeisti su kita darbuotoja, o viršininkas sutiko ją išleisti. Visą dieną lietuvė džiūgavo ir kolegoms pasakojo apie savo sėkmę. Kelionė su gėjumi reiškė, kad iš jos nebus tikimasi intymumo.
Vakare paskambinęs Konstantinas pasiteiravo jos paso duomenų ir pažadėjo pasirūpinti leidimu įvažiuoti į JAV.
Nebesuspėjo į lėktuvą
Bet rytinė kava Hitrou oro uoste prasidėjo nuo priekaištų. Konstantinas pyko, kad Aušra apie kelionę išpasakojo visam viešbučiui. Ji atsiprašinėjo, nes labai norėjo pamatyti Ameriką.
Skrydis į Dubliną Airijos oro bendrovės lėktuvu jai nesukėlė įtarimų: gal prancūzai turi sutartį skraidinti darbuotojus šios kompanijos lėktuvais. Bet Airijoje prasidėjo nesusipratimai. Dublino oro uoste reikėjo per pusvalandį spėti į kitą lėktuvą.
Registruojantis skrydžiui paaiškėjo, kad Aušros leidimas įvažiuoti į JAV galios tik tada, kai ji sumokės 14 dolerių mokestį. Nors procedūra nesudėtinga, tai sugaišino, ir lėktuvas išskrido be esto ir lietuvės.
Konstantinas išdidžiai paaiškino internetu užpildęs tik Aušros anketą, o susimokėti ji turėjusi pati.
Pirko kitus bilietus
„Svajojau pamatyti Ameriką, bet ir Dubline dar nebuvau”, – pasiguodė Aušra. Tačiau Konstantinas pareiškė čia nepasiliksiąs. Lyg niekur nieko jis nuėjo prie oro uoste įrengtos interneto prieigos ir nupirko kitus bilietus – į Floridą ir atgal į Londoną. Pirkinys kainavo 12 tūkst. dolerių.
Aušra nustebo, kad pildydamas kortelės duomenis jos kelionės draugas nurodė kažkokį Henry, gyvenantį prestižinėje Haid Parko pusėje.
VIP klasės bilietai suteikė teisę laukti skrydžio specialioje salėje, kurioje galima vaišintis nemokamai. Ir airišku viskiu. Lėktuve – vėl nemokamos vaišės. Ir vėl viskis. Aušra jautė aukščio baimę ir buvo patyrusi, kad ją numalšina stiprus alkoholis.
Vienintelis ramus tarp išsigandusių
Niujorke – vėl ta pati istorija. Į kitą reisą reikėjo suspėti per pusę valandos. „Bėkite”, - ragino tarnautojai, išvydę jų bilietus. Tačiau Konstantinas pareiškė pirmiausia surūkysiąs cigaretę – juk kentėjo aštuonias valandas.
„Greičiau, prarasime dar vienus bilietus!” – ragino Aušra. „Aš nupirksiu kitus”, – oriai atšovė estas, lėtai traukdamas dūmą.
Dabar lietuvei atrodo, kad jos kelionės draugas galėjo ką nors nujausti ir sąmoningai siekė pavėluoti į tą skrydį. Greičiausiai jis turi puikią intuiciją ir įpratęs ja pasikliauti. Kone jėga nutempusi Konstantiną iki kito terminalo ir paskutinę minutę įlipusi į lėktuvą Aušra tą skrydį prisimins visą gyvenimą.
Jau po 15 minučių pilotas drebančiu balsu pranešė: „Į lėktuvo turbiną įskrido paukštis, reikia grįžti.” Keleiviai pradėjo blaškytis, stiuardas – kaip nesavas. Aušrai prieš akis pradėjo slinkti visas jos neilgas gyvenimas.
„Jei mirsiu – mirtis bus staigi”, – bandė guostis mergina, kol lėktuvas suko ratus virš Niujorko, greičiausiai taip bandydamas išdeginti degalus. Vienintelis ramus žmogus visame lėktuve liko Konstantinas. Jis abejingai dairėsi ir, atrodo, nieko nebijojo.
Gedimas greičiausiai buvo rimtas, nes po dviejų valandų iš Niujorko į Floridą jie tęsė kelionę jau kitu lėktuvu.
Pinigai staiga išgaravo
„Nesikalbėk su policininkais!”, – Floridoje supyko estas, kai Aušra bandė pasiteirauti pareigūnų kelio iki viešbučio. Parą nemiegojusi ir skrydžio baimę alkoholiu bandžiusi slopinti mergina skaičiavo žingsnius iki gatvės, kur jų laukė užsakytas kambarys.
Viešbutyje keliautojai išgirdo, kad kambarių užsakymas atšauktas. „Tai tik kompiuterio klaida”, – mėgino raminti Konstantinas, bet netrukus paaiškėjo, kad jo elektroninėje kortelėje nebėra pinigų. Nė kiek nesutrikęs estas paprašė, kad pinigų paskolintų Aušra. Pajutusi kažką negera ji griežtai atsisakė.
Išgelbėjo paslaugūs viešbučio tarnautojai, pasiūlę pavėžėti iki pigesnio būsto. Ten Aušra puolė į ašaras, nes Konstantinas nutarė taupyti ir palaukti registracijos valandos.
Ašaros suminkštino viešbučio administratoriaus širdį ir jis be papildomo mokesčio įleido keliauninkus ilsėtis pora valandų anksčiau.
Liepė pasitraukti kuo toliau
Kai atėjo metas grįžti Aušros laukė netikėta žinia: Konstantinas nebeskris su ja į Londoną. Esto planai pasikeitė – esą jo oro bendrovė norinti, kad jis keliautų į Kiprą. Kol lietuvė galvojo, kaip jai elgtis toliau, Konstantinas pakeitė planus – palydėsiąs ją į Londoną.
Užsiregistravę Orlando oro uoste jie vėl patraukė į VIP salę. Tačiau tik įsitaisius prie baro atbėgo darbuotojas ir pranešė, kad kilo problemų dėl bilietų, ir paragino grįžti prie registracijos stalo.
Ten jiems buvo pranešta, kad bilietai atšaukiami – įtariamas piktnaudžiavimas kredito kortelėmis. Jei norite skristi – mokėkite grynaisiais.
Aušra pradėjo panikuoti – juk iš Amerikos į Londoną autostopu nenuvažiuosi.
O Konstantinas lyg niekur nieko liepė kuo toliau nuo jo pasitraukti ir nebesiartinti. „Kodėl tu mane veji, tu mane čia atvežei, tu už tai atsakingas!” – dar garsiau verkė lietuvė.
Airiai sumokėjo už bilietą
Staiga prie Aušros priėjo oro kompanijos darbuotoja, ką tik vijusi ją verkti kitur. Dabar maloniai šypsodamasi ji pranešė, kad su Aušra norinti pasikalbėti airių šeima. Airių nuoširdumas švietė iš tolo: „Mes jums padėsime. Turime tokio amžiaus dukterį.” „Jūs – angelai?” – išlemeno lietuvė.
Bilietas kainavo 1300 dolerių, bet susijaudinęs oro bendrovės administratorius kompanijos vardu padarė 200 dolerių nuolaidą.
Kai Aušra pasisiūlė tuos pinigus dalimis grąžinti ir pasiteiravo airių sąskaitos, tie griežtai atsisakė: „Tik pažadėk nuo šiol saugotis, nebendrauti su tuo žmogumi ir apie viską pranešk policijai.”
Jau sėdant į lėktuvą atskubėjęs vadybininkas Aušrai įteikė lapą, kuriame po jos kelionės draugo nuotrauka buvo trumpas užrašas: „Keliaujantis barmenas.”
Tekstas skelbė, kad keliaujančiu barmenu pramintas žmogus 2007 metais Reikjaviko kalėjime praleido 4 mėnesius, nes pridarė 1 milijoną 200 tūkstančių eurų nuostolių.
Uždraudė pasakoti viešbutyje
Į Londoną grįžusi Aušra savo istoriją turėjo daug kartų pasakoti įvairaus lygio pareigūnams, o viešbučio saugos darbuotojai griežtai uždraudė apie tai net užsiminti bendradarbiams.
„Ar jo elgesyje nepastebėjote keistenybių?” – dažniausiai teiraudavosi pareigūnai, mat niekas negalėjo suprasti, kam žmogui kone kasdien reikia bastytis į Japoniją ar Ameriką ir atgal.
Po dviejų savaičių lietuvė išgirdo, kad „skraidantis barmenas” suimtas. Paaiškėjo, kad policija jį seniai sekė, bet neturėjo pakankamai įrodymų suimti.
