Vos valandai prabėgus nuo darbų starto, pakrantėse nugulė upės dugne tūnojęs turtas: du metaliniai parduotuvės pirkinių vežimėliai, klozeto dalis, krepšinio lankas, duoninė, senas arbatinis, juodas skėtis su riesta rankena, senų automobilių padangų, batų, kriauklėmis apaugusi metalinė dėžė, vaikiškas dviratukas ir daugybė kitų netikėtų rakandų.
Narai po tiltu surado ir upės dugne gulėjusį daiktą – kokybiškos odos vyrišką piniginę su visais savininko dokumentais, banko kortelėmis sveikatos patikrinimo dokumentais. Tiesa, pinigų piniginėje nebuvo nė sudilusio cento.
Talkininkai išsiaiškino, kad piniginė priklauso vienos bendrovės 25–erių vairuotojui ekspeditoriui iš Šiaulių. Piniginėje buvo ir vyro darbo pažymėjimas su nuotrauka. Akivaizdu, kad dokumentai upėje atsirado neseniai – matyti, kad šiaulietis bendrovėje įsidarbino tik praėjusių metų gale, o kai kurios banko kortelės galioja iki 2017–ųjų. „Tikėkimės, kad šių dokumentų savininkas gyvas ir sveikas“, – kalbėjo talkininkai. Jie žadėjo pirmadienį radinį atiduoti Panevėžio policijos pareigūnams.
„Upė centre užteršta, bet ne per smarkiausiai“, – sakė paupyje darbavęsis Panevėžio regiono aplinkos pasaugos departamento vadovas Valdemaras Jakštas. Šio departamento gyvosios gamtos inspekcijos vadovas Alfredas Breivė upėje surado ne tik šiukšlių, bet ir vėžį, kuris tvirtai žnyplėmis įsikabino aplinkosaugininkui į pirštinę. „Jeigu veisiasi vėžiai, upės vanduo švarus“, – pasidžiaugė pakrantėje besidarbuojantys žmonės..
Senosiose miesto kapinėse irgi triūsė būrelis talkininkų Panevėžio vicemeras Maurikijus Grėbliūnas nusprendė imtis neįprasto darbo. Jis į kapines atsivežė suvirinimo aparatą ir nusprendė suvirinti bent dalį vandalų nuo akmeninių antkapių nulaužytų metalinių kryžių. Kapinės yra valstybės saugomas objektas.
„Paskaičiuotra, kad 40 kryžių sutvarkyti reikia 17 tūkstančių litų. Man sukilo pyktis. Sakiau, kad atvažiuosiu ir dalį kryžių pats už dyką suvirinsiu. Jau penki sutvarkyti, dar antra tiek tikrai padarysime“, – sakė M.Grėbliūnas.
Panevėžio istorikas, mokyklinių istorijos vadovėlių autorius Juozas Brazauskas sakė talkos metu suradęs pirmojo miesto burmistro Aleksandro Vitarto kapą. Atskiros panevėžiečių grupės darbavosi miesto parkuose, pamiškėse, kitose atokesnėse užterštose vietose.
