Sąrašų 13-je pozicijoje tarp „Deutsche Bank” ir „Credit Suisse” įsiterpusi finansų bendrovė „Franklin Resources”. Pernai ši kompanija supirko 40 proc. Ukrainos valstybės skolos obligacijų.
Šįmet vasario 20 d., kai Ukrainoje liejosi kraujas ir ėjo priešpaskutinė prezidento Viktoro Janukovičiaus valdžios diena, naujienų agentūra „Bloomberg“ džiugiai atšviežino pernykštę naujieną – 2013-jų paskutinį ketvirtį „Franklin Resources” nusipirko Ukrainos eurobligacijų už 252 milijonus dolerių ir tokiu būdu turimą jų kiekį padidino iki 6,4 milijardų dolerių. Tai, matyt, turėjo padrąsinti investuotojus – nors Ukraina žlunga, tačiau pagal skolos raštelius ji mokės.
O kodėl sumokės? Ir kaip? Kas galėtų tai garantuoti? Gal Vladimiras Putinas?
Šiomis dienomis Rusijos prezidentas išsiuntė laišką 18 Europos valstybių, tarp jų – 13 ES narių. Jame teigiama, kad Ukraina nesugeba mokėti už dujas. Todėl Rusija priversta mažinti jų tiekimą Europai, kad ukrainiečiai jų pakeliui nepasivogtų.
Laiške ES peikiama dėl to, kad, prekiaudama su ja, Ukraina užgyveno 10 milijardų dolerių deficitą, o Rusija, taikydama nuolaidas naftai ir dujoms, neva dotavusi Ukrainą 17 milijardų dolerių. Visa Ukrainos skola Rusijai dabar siekia virš 35 milijardų dolerių.
Vaizdžiai perteikiant V.Putino žodžius, jis guodžiasi, jog Rusija toliau nebegalinti viena tempti Ukrainą ant savo pečių, todėl jūs, mieli kaimynėliai, suraskite 5 milijardus dolerių, kurių Ukrainai reikia, kad pripildytų dujų talpyklas savo gyvybiniams poreikiams – kitaip tranzitas į ES ims strigti.
Kol kas nepasakysi, kad „Franklin Resources” suklydo, pirkdama Ukrainos skolos obligacijas. Kaip uolus antstolis V.Putinas ėmėsi iš Europos „išmušinėti” pinigus Ukrainos ekonomikai palaikyti.
„Laisvoji banga”
