Socialdemokratai, parengę tokį įstatymo projektą, patys paprašė išbraukti jį iš darbotvarkės.
Oficiali priežastis – įstatymo projektas nebuvo įtrauktas į pavasario darbų programą. Tačiau spėjama, kad tai tik dūmų uždanga, nes norint įtraukti naujus įstatymų projektus į pavasario darbų programą pakanka Seimo narių balsų daugumos.
Neoficialiai teigiama, kad planams svarstyti šį klausimą dar antradienį pasipriešino „Tvarka ir teisingumas“. Tai sužinoję socialdemokratai nusileido.
Ar tai nesuerzins kitų koalicijos partnerių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos?
„Reikia dar padiskutuoti koalicijoje. Yra visokių variantų, kaip rašyti pavardes: ar pagrindiniame paso puslapyje, ar kitame puslapyje. Tikrai nieko nebijau suerzinti – nei Briuselio, nei Maskvos, nei gėjų“, – aiškino „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis. Jis sako, kad jo partija nespaudė išbraukti pavardžių klausimo svarstymo iš darbotvarkės.
Spręsti šį klausimą dabar planuojama po Velykų.
Parengė du projektus
Socialdemokratų atstovų Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo teikiamu Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektu siūloma pagrindiniame paso puslapyje leisti originalią pavardės rašybą nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.
Alternatyviu grupės Seimo narių įregistruotu projektu siūloma įteisinti originalią nelietuvišką vardų ir pavardžių rašybą asmens tapatybės dokumentų papildomame puslapyje.
Vienas projekto iniciatorių konservatorius Valentinas Stundys sako, jog įregistruotas pasiūlymas – kompromisinė išeitis, nes lengviau suderinamas su lietuvių, kaip valstybinės kalbos, statusu ir iš to kylančiais reikalavimais.
Originalios pavardžių rašybos siekia lenkų tautinė mažuma, kuri taip pat nori ir lenkiškos vietovardžių rašybos tautinių mažumų gyvenamuose regionuose.
Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruosius kelerius metus buvo įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų situacijos.
