Buvęs respublikonų kandidatas į prezidentus perspėjo: jei europiečiai ir amerikiečiai nesiims griežtesnių priemonių, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taps dar įžūlesnis, ir paragino apginkluoti Ukrainos kariuomenę.
„Atsakas į Vladimiro Putino elgesį buvo beveik juokingas. Vienintelis dalykas, kurį jis supranta, yra jėga. Atsakas buvo silpniausias, kokį įmanoma įsivaizduoti, – įvesti sankcijas keliems žmonėms ir vienam bankui“, – žurnalistams Vilniuje sakė J.McCainas.
„V.Putiną tik skatina faktas, kad mes neduosime gynybinių ginklų Ukrainai (...) bijodami jį išprovokuoti. Gėdinga, kad nepadėsime Ukrainos vyriausybei ir žmonėms po V.Putino invazijos“, – kalbėjo politikas po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.
Senatorius taip pat teigė, kad Lietuva gali tikėtis daugiau karinių pratybų su amerikiečiais, bet pridūrė, jog nuolatinės JAV bazės klausimas nėra svarstomas.
„Esu įsitikinęs, kad karinis bendradarbiavimas stiprės. Žinoma, tai nebus nuolatinis dislokavimas, bet karių rotacija ir karinės pratybos“, – sakė J.McCainas.
Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė savo ruožtu po susitikimo pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje kelia grėsmę visos Europos saugumo sistemai.
„Labai svarbu, kad Vakarų valstybės laikytųsi bendros pozicijos ir ieškotų bendrų priemonių Ukrainoje susidariusiai situacijai spręsti. Rusija nebesilaiko jokių tarptautinių susitarimų ir toliau eskaluoja konfliktą, todėl būtinas vieningas tarptautinės bendruomenės atsakas“, – pranešime spaudai teigė prezidentė.
Ragino didinti išlaidas gynybai
Prieš atvykdamas į Vilnių Estijoje J.McCainas paragino Baltijos šalis didinti išlaidas gynybai ir pasisakė už didesnes NATO pajėgas regione. Politikas taip pat pasiūlė tiekti ginklus Ukrainai ir apkaltino Rusiją pažeidus tarptautinę teisę.
Lietuvos prezidentė tikina, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje kelia grėsmę visos Europos saugumui. Anot jos, labai svarbu, kad Vakarų valstybės laikytųsi bendros pozicijos ir ieškotų bendrų priemonių Ukrainoje susidariusiai situacijai spręsti. Rusija nebesilaiko jokių tarptautinių susitarimų ir toliau eskaluoja konfliktą, todėl būtinas vieningas tarptautinės bendruomenės atsakas.
D.Grybauskaitė senatorius patikino, kad Lietuva jau ėmėsi konkrečių veiksmų stiprindama savo saugumą. Kovo pabaigoje šalies politinės partijos pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo iki 2020 metų padidinti finansavimą krašto gynybai iki 2 proc. BVP. Taip pat rengiamos karinės pratybos, ieškoma būdų veiksmingiau atremti informacinį Rusijos puolimą. NATO sąjungininkai Baltijos regione sustiprino oro policijos misiją.
Prezidentė su senatoriais taip pat aptarė būdus dar labiau sustiprinti Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą, ypač tokiose srityse kaip energetika. Kalbėta apie galimybę ES šalims palengvinti suskystintųjų gamtinių dujų importą iš JAV. Tai ypač svarbu ES, siekiančiai kuo labiau diversifikuoti energetikos išteklius ir sumažinti energetinę priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Kalbėta ir apie galimybes bendradarbiauti kibernetinio saugumo srityje.
Šalies vadovė pabrėžė, kad ES ir toliau turi laikytis principinės pozicijos dėl Asociacijos sutarčių pasirašymo su Gruzija ir Moldova ir laisvosios prekybos sutarties pasirašymo su Ukraina. Šios sutartys turi būti pasirašytos kuo greičiau.
Stiprins pajėgas
NATO trečiadienį pareiškė dislokuosianti didesnes oro, jūrų ir sausumos pajėgas Rytų Europoje, reaguodama į didėjančią krizę Ukrainoje.
„Šiandien susitarėme dėl karinių priemonių paketo“, – sakė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
„Turėsime daugiau lėktuvų, didesnę parengtį sausumoje, taip pat Aljanso gynybos planai bus peržiūrėti ir sustiprinti“, – pridūrė jis.
Tačiau A.F.Rasmussenas atsisakė konkrečiai nurodyti, kiek karių arba karinės technikos bus dislokuota, tik pareiškė, jog jų bus „pakankamai“, o prireikus galėtų būti pasiųsta daugiau.
Jis pridūrė, kad kartu su šiomis priemonėmis bus suintensyvintas patruliavimas ore virš Baltijos jūros, į kurią taip pat bus pasiųsta daugiau laivų. Be to, papildomos jūrų pajėgos bus pasiųstos į Viduržemio jūros rytinę dalį.
Šis sprendimas bus vykdomas nedelsiant, o vėliau bus imamasi tolesnių veiksmų, aiškino A.F.Rasmussenas.
NATO vadovas pažymėjo, kad taip siekiama „atgrasyti ir deeskaluoti“ agresyvų Rusijos elgesį.
A.F.Rasmussenas sakė, kad NATO gins visus savo sąjungininkus nuo bet kokios grėsmės, o paskelbtos priemonės visiškai atitinka tarptautinę teisę bei Aljanso įsipareigojimus atgrasyti priešiškus veiksmus.
Jis dar pakartojo raginimus Rusijai „prisidėti prie sprendimo“ Ukrainoje, liautis destabilizavus buvusią sovietų eros satelitę, atitraukti kariuomenę nuo sienos ir aiškiai pareikšti, jog neremia ekstremistų.
„Tuo pačiu metu mes sutinkame, kad politinis sprendimas yra vienintelis kelias į priekį“, – sakė A.F.Rasmussenas.
28 šalių aljansas jau įšaldė daugelį bendradarbiavimo projektų ir derybų su Rusija. Taip pat buvo sustiprintas patruliavimas oro erdvėje prie NATO rytinių sienų, o žvalgybos lėktuvai AWAC skraido virš Lenkijos bei Rumunijos teritorijų.
