„Tyrimas atskleidė faktą, kad šiandien Lietuvos mokytojai vidutiniškai dirba vos pusę darbo savaitės, tai yra 21 valandą. Galiu pasakyti, kad Lietuvos švietime dirba apie 40 tūkst. pusiau bedarbių, tai yra žmonių, kuriems valstybė negali garantuoti visos darbo savaitės. Tai yra atsakymas į klausimą, kodėl mažėja mokytojo atlyginimas“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
Jo teigimu, didžioji dalis mokytojų, dalyvavusių tyrime, turi 25 metų stažą, yra atestuoti mokytojai arba vyresnieji mokytojai, bet uždirba maždaug 1700 litų neatskaičius mokesčių. Jeigu jie dirbtų visą darbo savaitę – 36 valandas, uždirbtų pusantro karto daugiau.
Pasak A.Jurgelevičiaus, taip pat paaiškėjo, kad mokytojams menkai mokama už kitus darbus, kurių iš jų reikalaujama, tai yra ne už pamokų vedimą.
„Ar valstybė nesugeba apmokėti visų mokytojų atliekamų darbų? Gal dalis darbų, kurių valstybė reikalauja iš mokytojų, yra nereikalingi, nes nėra galimybių jų apmokėti?“ – retoriškai klausė profesinės sąjungos lyderis.
Jis teigė, kad iš dalies padėtį pagerintų minimalaus darbo krūvio mokytojams nustatymas.
Šiurkščiu darbo teisės pažeidimu profsąjungos atstovas pavadino faktą, kad pasirašant su mokytojais darbo sutartis jose nenurodomas atlyginimo dydis. Tokiu būdu esą sudaromos sąlygos manipuliuoti darbo krūviais ir mažinti darbo užmokestį.
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis po spaudos konferencijos BNS sakė, kad politikai svarsto tris galimus pasiūlymus, kurie padėtų spręsti mokyklose susidariusią padėtį.
Anot jo, kadangi mokytojų Lietuvoje akivaizdžiai yra per daug, o jų amžius vis senėja, galvojama įkurti piniginį fondą, jo lėšos savivaldybėms būtų skiriamos iš dalies padengiant išeitines kompensacijas atleidžiamiems pedagogams.
„Daug svarbesnis būtų Darbo kodekso pakeitimas, kad pensininkų nereikėtų įkalbinėti išeiti į pensiją, kad būtų kaip valstybės tarnyboje, kaip universitetuose – sulaukus tam tikro amžiaus, sakoma „ačiū“; jeigu būsite reikalingi, mes jus pasamdysime vesti kelias pamokas“, – teigė ministras.
Trečiasis svarstomas pasiūlymas – dėl ankstyvo pasitraukimo į pensiją. Tačiau, anot D.Pavalkio, tam reikia itin daug lėšų.
„Padaryti pasitraukimą nuo 55 metų, ko gero, nerealu, bet paankstinti vienais, dvejais, gal trejais metais būtų realus sprendimas. Bet tam reikia Seimo apsisprendimo“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministras.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas atkreipė dėmesį ir į mokytojų teises.
„Mūsų teisinė sistema negina mokytojo. O mokiniai prarado ribą tarp gero ir blogo, jie nesuvokia, kas yra gerai, kas yra blogai. Padėtis grėsminga, daugėja nepilnamečių nusikalstamų gaujų, jų amžius jaunėja, nusikaltimai žiaurėja. Tačiau teisinių priemonių tai sustabdyti beveik nėra“, – tvirtino E.Jesinas.
Pasak jo, per anksti atsisakyta mokinių drausmės vertinimo. Be to, į Švietimo įstatymą siūloma perkelti Administracinių teisės pažeidimų, Baudžiamojo kodeksų normas, numatančias atsakomybę už chuliganišką elgesį, viešosios tvarkos pažeidimus, smurtą.
„Tai padėtų lengviau mokytojams taikyti prevencines priemones prieš nedrausmingus mokinius. Dabartiniu metu pašalinimas iš klasės, vaiko paėmimas už rankos traktuojamas kaip smurtas. Nėra teisinės normos, kuri leistų bent minimaliai sudrausminti“, – sakė E.Jesinas.
Profesinės sąjungos taip pat siūlo mokyklose įsteigti auklėtojų etatus, kad mokytojas per pamoką visą laiką skirtų ugdymui, o ne triukšmadariams drausminti.
„Taip pat reikia labai didinti tėvų atsakomybę. Štai estai prieš dvejus metus priėmė įstatymą, kuriuo tėvai baudžiami už tai, kad nepanaudoja savo valdžios, jiems skiriama 500 eurų bauda (...). Padėtis reikalauja labai rimto dėmesio ir rimtų priemonių“, – pabrėžė Švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas.
