– Ką nauja siūlote ateinantiems mokslo metams?
– Atsižvelgdami į rinkos poreikius, siūlome rinktis programas iš visų šešių studijų sričių.
Kitiems mokslo metams skelbiame priėmimą į 64 studijų programas.
Kad studijos būtų patrauklesnės, siūlome gretutines kryptis ir specializacijas. Pavyzdžiui, matematikos studijos gali būti kartu su ekonomika ar informatika, edukologijos – su šeimos pedagogika ir vaiko teisių apsauga, muzikos – su garso režisūra, popmuzika ar renginių vadyba, o mechanikos inžinerija – su mechatronika ar smulkiųjų įmonių gamyba ir verslu. Šiemet taip pat siūlome ir visiškai naują specializaciją – estrados meno studijas su pramogų kultūros animavimu.
– Palankių vertinimų sulaukė su Klaipėdos universitetu sukurta jungtinė kineziterapijos studijų programa. Gal šioje srityje turite ir daugiau naujienų?
– Iš tiesų startas su klaipėdiečiais buvo labai sėkmingas, todėl nesustojome vietoje. Pernai kartu su Vroclavo (Lenkija) universitetu studentams pasiūlėme ekonomikos ir darnaus verslo studijas. Šiemet pasiūlysime dar tris naujas programas. Mūsų bakalaurai jau galės studijuoti socialinio darbo ir socialinės reabilitacijos programą, ruoštą kartu su Rėzeknės (Latvija) aukštąja mokykla. Su Kijevo (Ukraina) universitetu siūlome socialinio darbo studijas, o su Pardubicių (Čekija) universitetu paruošėme regionų plėtros ir valdymo studijų programą magistrantams.
– Vienas tikslų – pritraukti studentų iš užsienio. Kokie Šiaulių universiteto rezultatai šioje srityje?
– Dabar tai prioritetinė beveik visų Lietuvos aukštųjų mokyklų kryptis, nes užsieniečiai mielai renkasi studijas Lietuvoje. Jau dabar turime studentų iš Prancūzijos, Ispanijos, Gruzijos, Latvijos, Portugalijos, Bulgarijos, Turkijos, Pietų Korėjos, Indijos, Ukrainos, Čekijos, Graikijos ir kitų šalių.
– Su kokiais didžiausiais sunkumais susiduria universitetas?
– Šiaulių universitetas ypač nukentėjo pakeitus studijų krepšelių skirstymo metodiką. Žinoma, studentų skaičiaus mažėjimui didelę įtaką turi emigracija, demografinė šalies situacija, tačiau nemažai prisidėjo ir neapgalvotos reformos.
Kai buvo priimtas nepamatuotas krepšelių įstatymas, mes per šešerius metus praradome daugiau kaip pusę studentų – iš 11 tūkstančių liko tik 5. Bet valstybės finansuojamų vietų sumažėjo net 6 kartus. Gal čia ir reikėtų ieškoti atsakymų?
– Kokias matote universiteto perspektyvas?
– Mūsų veiklos kryptys labai aiškios – išlikti stipriu klasikinio tipo universitetu, kurio įtaka regione itin reikšminga. Šiaurės Lietuvos savivaldybės pastebi vieną dalyką – baigęs Šiaulių universitetą žmogus mielai renkasi darbą regione, taip neprarandame specialistų. Statistika tokia, kad 2 iš 3 mūsų studentų yra Šiaulių apskrities gyventojai.
Pridėjus studentus iš Telšių ir Panevėžio apskričių, lieka tik 17 procentų, atvažiavusių iš kitur. Mūsų studentai palankiai vertina galimybę studijuoti netoli namų, be to, mokytis Šiaulių universitete kur kas pigiau negu kitur: čia mažesnės išlaidos nuomai, maistui, pramogoms.
Beveik kiekviena Vyriausybė įsipareigoja daugiau dėmesio skirti regionams. Manome, kad atėjo metas daryti konkrečius darbus. Tik dėl sujauktos studijų finansavimo tvarkos pradėta rinktis nebe konkrečią studijų programą, o miestą – Vilnių.
– Netrukus bus paskelbta, kiek bus patenkinta tikslinių studijų paraiškų. Ko tikisi Šiaulių universitetas?
– Šioje srityje mes turime išties didelės patirties, nes bendradarbiaujame, ieškome kontaktų su viso regiono įmonėmis ir įstaigomis. Tikslinių studijų finansavimas turi didelių privalumų, nes studentui nereikia mokėti už mokslą, be to, jis gauna ir garantuotą darbo vietą.
Šiemet 13 studijų programų esame pateikę 114 paraiškų. 45 paraiškos yra iš privataus verslo įmonių, o 69 – iš viešojo sektoriaus.
Ketinimų protokolus pasirašė tokios pramonės įmonės kaip „Žemaitijos pienas“, „Putokšnis“, „Rūta“, „Elga“, „Salda“ ir kt.
Ne mažiau aktyvus buvo ir viešasis sektorius – protokolus pasirašė net 15 savivaldybių, kurios yra ne tiktai iš mūsų regiono. Mūsų paruoštų specialistų laukiama Kretingoje, Kaune, Skuode, Anykščiuose ir kt.
Apie studijas – studentai
Dovydas Petkus: „Esu ketvirtakursis. Atvykau iš Kelmės studijuoti seniausiame ir jaukiausiame Humanitariniame fakultete lietuvių filologijos ir komunikacijos. Mane domina istorija ir rekonstrukcijos, o mėgstamiausia laisvalaikio veikla – žygiai, įvairūs renginiai, jų lankymas ir vedimas. Ką gavau įstojęs į Šiaulių universitetą? Ogi pačius smagiausius savo gyvenime metus ir įdomias studijas.“
Kristina Jankutė: „Baigiau Radviliškio Lizdeikos gimnaziją. Šiuo metu studijuoju Edukologijos fakultete šeimos pedagogiką ir vaiko teisių apsaugą, esu trečio kurso studentė. Man patinka piešti. Piešdama atgaunu ramybę, kurios kartais netenku intensyviai mokydamasi. Manau, mokantys susitvardyti ir randantys ką veikti ypač tinka dirbti pedagogais.“
Živilė Spūdytė: „Pasirinkau Menų fakultetą, studijuoju grafiką. Esu iš Mažeikių. Apsilankiusi Zubovų rūmuose, kur įsikūręs fakultetas, nusprendžiau, kad sename dvare studijuoti menus būtų patrauklu.“
Karolis Ringys: „Esu šiaulietis, antrus metus mokausi Technologijos ir gamtos mokslų fakultete elektronikos inžineriją. Domiuosi įvairiomis technologijomis ir jų pritaikymu, automobilių sportu. Po paskaitų dirbu Išmaniojoje mokykloje, kur su moksleiviais konstruojame robotukus, taip pat aktyviai dalyvauju fakulteto studentų atstovybės veikloje. Vadovaujuosi Konfucijaus sukurta taisykle: „Susirask mėgstamą darbą ir tau niekada nereikės dirbti.“
Ovidijus Šimkus: „Esu šiaulietis, informatikos ir matematikos studijų programos trečiakursis. Džiaugiuosi galėdamas mokytis mėgstamą dalyką gimtajame mieste. Nors pasirinkau matematiką, domiuosi ne tik ja. Man patinka automobiliai, kompiuteriai, kita IT technika. Patikėkite: kai nori, viskas įmanoma.“
