D.Grybauskaitė, Zigmantas Balčytis, Artūras Paulauskas, Naglis Puteikis, Bronis Ropė, Valdemaras Tomaševskis ir Artūras Zuokas susirinko į pirmąją iš penkių debatų laidų. E.Jakilaitis anonsavo, kad pirmosios diskusijos tema - ekonomika. Kandidatai savo nuomonę reiškė apie efektyvesnį mokesčių surinkimą, užsienio investicijas, euro įvedimą ir kitus aktualius Lietuvai klausimus.
Kaip surinkti daugiau mokesčių?
Pirmasis vedėjo klausimas buvo toks - Lietuvoje surenkama mažiausiai mokesčių Europos Sąjungoje, ką ketinate dėl to daryti?
Klausimai kandidatams paskirstomi burtais – po vieną kiekvienam kandidatui. Į juos kandidatai atsako pagal eilę, kuri nustatyta burtų keliu. Pirmasis teisę pasisakyti gavo A.Zuokas.
Jo nuomone, naujasis prezidentas turėtų mažinti šešėlį ir mokėjimus vokeliuose. A.Zuokas pasiūlė atsisakyti pirkti paslaugas iš tų bendrovių, kurių darbuotojai gauna minimalų atlyginimą. Taip jau elgiasi Vilniaus miesto savivaldybė.
„Nereikia mums darbo ir paslaugų iš tų, kurie moka minimalius atlyginimus“, - net keletą kartų pabrėžė Vilniaus meras.
Kandidatai kalbėjo, kad reikia mažinti jaunimo nedarbo lygį, mažinti šešėlį, skaidrinti teisėsaugos darbą.
D.Grybauskaitė pabrėžė kovą su korupcija: „Tai viena iš priežasčių, kodėl mes turime šešėlį. Taip pinigai nueina į atskirų grupuočių kišenes.“
Kaip pritrauksite investicijas?
Kandidatai turėjo atsakyti kaip jie paverstų Lietuvą patraukliausia valstybe Europoje tiek užsienio, tiek Lietuvos verslui.
Pirmasis atsakė V.Tomaševskis. Jis teigė, kad reikia daugiau galių suteikti savivaldai, pažaboti korupciją, nes tai atbaido potencialius investuotojus.
„Dėl klestinčios korupcijos kartais net neįmanoma normaliai ir šiuolaikiškai pradėti verslo“, - aiškino V.Tomaševskis.
A.Zuokas savo atsakymuose dažnai minėjo Vilniaus miesto pavyzdį: „Turime patirtį ir žinome ką daryti, kad į Vilnių plūstų investicijos. Praėjusiais metais Vilnius pritraukė daugiausia investicijų iš užsienio.“
Z.Balčytis nepritarė minčiai, kad Lietuva būtų tik kelių didžiųjų miestų valstybė. Jo nuomone, esminis faktorius, kuris Lietuva paverčia nepatrauklia valstybe verslui - didelės energetikos kaina. Jo nuomone, valstybė turi atrodyti patikima. Pavyzdžiui, kitų metų euro įvedimas įrodytų, kad Lietuva yra patikima valstybė vystyti verslui.
A.Paulauskas taip pat pabrėžė Lietuvos, kaip patikimos valstybės įvaizdį. Jis akcentavo švietimą, mat investuotojai pasigenda gerai specialybę išmanančių jaunų darbininkų.
Apie tą patį kalbėjo ir D.Grybauskaitė - investitoriai Lietuvoje pasigenda kvalifikuotos darbo jėgos. Visos šalys konkuruoja dėl investuotojų, sudaro geras sąlygas, ruošia darbo jėgą - anot D.Grybauskaitės, tai reikėtų daryti ir Lietuvai, nors visai gerai atrodome ir dabar.
Z.Balčytis akcentavo, kad nereikėtų skirstyti kur yra užsienio ar Lietuvos investuotojai. Smulkus ir vidutinis verslas, anot jo - valstybės pagrindas.
„Aplinka sukurta, bet statistika rodo, kad investicijų iš užsienio yra sumažėję. Visos tos priemonės, kurias vardijame, gal nėra efektyvios“, - atkreipė dėmesį A.Paulauskas. Jis kalbėjo, kad reikėtų kurti konkurenciją dabar Lietuvoje veikiantiems bankams bei ieškoti išeičių kaip palengvinti kreditų suteikimą vidutiniui ir smulkiajam verslui.
Kaip mažinti šešėlį?
Nemažai kalbėję apie šešėlio mažinimą, kandidatai gavo progą pasakyti kaip jį realiai sumažintų.
„Turime labai nekompetentingą ir dažnai rankiniu būdu valdomą teisėsauga. Ji nepajėgia įgyvendinti savo pagrindinio uždavinio - kovoti su nusikalstamumo ir šešėliu. Nemažai yra nepaskaitomų pajamų, kontrabandos. Kurią ryžtingai kovojant būtų galima ryškiai sumažinti“, - sakė A.Paulauskas.
Jo nuomone, reikėtų stipresnės politinės valios kontroliuojant teisėsaugos darbą, keičiant vadovus ir formuluojant aiškias užduotis, nes šiuo metu, pavyzdžiui, prokuratūra yra visiškai nekontroliuojama.
A.Zuokas pasiūlė pažvelgti kokiomis sąlygomis yra priversti dirbti pareigūnai ir pabrėžė, kad geras pareigūnų atlyginimas ir motyvacija būtų puikus paskatinimas šešėlio mažinimui.
„Turime susigrąžinti tuos profesionalus, kurie dėl įvairių pertvarkų pasirinko pensiją ir šiuo metu dirba apsauginiais prie naktinių klubų, o ne dirba valstybės naudai“, - sakė A.Zuokas. Vilniaus meras taip pat akcentavo, kad reikia sudaryti galimybes verslui būti legaliam.
Taip pat jis pasiūlė sujungti FNTT ir STT institucijas, mat vidinės kovos tarp šių tarnybų tik naudingiausia nusikalstamam pasauliui.
Z.Balčyčio nuomone, šiuo metu vienas iš didžiausių problemų, kad paskutinius sprendimus priiminėja žmogiškieji faktoriai. Ateityje, anot jo, neturi to likti. Dėl STT ir FNTT jungimo jis pritarė A.Zuokui.
„Kalbame apie pasekmes. Priežastys yra daug platesnės - tai teisinė sistema, mokestinė sistema, reguliacinė aplinka. Be jokios abejonės turime daug problemų ir su pasekmėmis. Labai gerai, kad prokuratūra yra nekontroliuojama. Vien vadovų kaita nieko nepakeisi, pradžioje maniau, kad pakaks ir vadovų kaitos, tačiau tai yra daug giliau“ , - sakė D.Grybauskaitė. Ji pabrėžė, kad reikia gerinti teisėsaugos institucijų darbuotojų kvalifikaciją.
A.Zuokas pastebėjo, kad dažnai mažesniuose miestuose bedarbiai neturi jokios kitos galimybės, todėl įsitraukia į kontrabandą. Nepalankias sąlygas regionuose pažymėjo ir Z.Balčytis.
Akcentavo energetinę nepriklausomybę
Apie ekonominį konkurencingumą ir darbo našumą pirma pasisakyti gavo D.Grybauskaitė. Anot jos, visa Europos Sąjunga yra labai nekonkurencinga, pagrindine problema išlieka energetikos klausimas, Lietuvoje egzistuoja darbo jėgos lankstumo problema.
A.Zuokas nuolat kartojo apie Lietuvos žmonių pajamų ir gerovės didinimą. Anot jo, pastaruoju metu Vyriausybė per daug išlaidavo grandioziniams projektams.
Kandidatai akcentavo energetinę nepriklausomybę. Pavyzdžiui, N.Puteikis siūlė renovuoti šiluminius mazgus, pirštu rodė į miškus - ten apstu biokuro.
Z.Balčytis akcentavo, kad Lietuva turi galimybę gaminti didelį elektros kiekį ir jį parduoti. Z.Balčytis tapęs prezidentu žadėjo dėti visas pastangas, kad atominė elektrinė Lietuvoje būtų ES prioritetu, ir mūsų šalis turėtų energetinę nepriklausomybę.
Į Z.Balčyčio žodžius reagavo A.Paulauskas: „Mes negalime nepaisyti tautos nuomonės. Negalima taip neapgalvotai kalbėti apie atominę energetiką vadovaujantis sena patirtimi. Reikalingas visiškai kitas požiūris, jeigu nuspręstume, kad vis dėl to Lietuvoje reikia. Tauta jau padarė sprendimą ir jo negalima keisti.“
Jis akcentavo ir užsienio politiką: „Mes politiką skirstome į Rytų, Vakarų. Į Rytus važiuoja vieni, į Vakarus kiti. Mes neturime vieningos pozicijos ir supratimo, kad užsienio politika turi tarnauti žmonių gerovei“, - aiškino A.Paulauskas.
Už ar prieš progresinius mokesčius?
Paklaustas apie progresyvius mokesčius B.Ropė pasakė, kad jis pasisako už šią sistemą. Jo nuomone, daugiau uždirbantys žmonės turi daugiau prisidėti prie visos visuomenės gerbūvio.
„Gali atrodyti, kad jeigu mes įvesime progresinius mokesčius, iškart padidės surinkimas į biudžetą. Manau, kad mums reikėtų išlaikyti dabartinį proporcinį apmokestinimą su tam tikrais progresyvumo požymiais, ką mes šiandien turime, ir didinti neapmokestinamąjį minimumą“, - savo poziciją išdėstė A. Paulauskas.
„Norint, kad mažėtų atskirtis tarp skurdo ir turto, mes vis vien ateityje turėsime pereiti prie vadinamojo solidarumo mokesčio. Kur kalba eitų ne apie konkrečių darbo užmokesčio sumų, o visų pajamų, gautų per metus, apmokestinimą“, - siūlė Z.Balčytis.
Ar pritariate euro įvedimui?
„Dabar bent vienas iš keturių žmonių abejoja. Reikia atsakyti į klausimus - kiek tai kainuos, jeigu bus blogai, ar galėsime išeiti ir kaip išeisime?“, - sakė N.Puteikis.
„Norėčiau visiems palinkėti nemenkinti Lietuvos. Mes esame visiškai pasirengę įstoti į tą klubą, kuris Europoje daro ekonominius sprendimus. Ir sėdėdami už stalo, o ne kažkur už kampo“, - sakė D.Grybauskaitė. Ji pabrėžė, kad jeigu Lietuva būtų įsivedusi eurą dar 2007-aisiais, šalis nebūtų įsmukusi į tokią gilią ekonominę krizę.
Euro įvedimui pritarė ir kiti kandidatai, A.Zuokas apgailestavo, kad Lietuva to nepadarė anksčiau ir neaplenkė Estijos ir Latvijos.
Debatai suskirstyti temomis
LRT debatai vyksta tokiu principu: penkios laidos skirtos keturioms stambioms temoms – nuo ekonomikos iki teisėtvarkos ir užsienio politikos. Klausimus kandidatams rengia LRT žurnalistai, pasitelkę atitinkamų sričių specialistus. Klausimus kandidatams taip pat siunčia rinkėjai elektroniniu paštu.
Šių debatų modelis pasirinktas toks, kad visuose penkiuose LRT studijoje vyksiančiuose debatuose susirems visi kandidatai į prezidentus, o ne du atrinkti atsitiktine tvarka.
„Buvo įvairių minčių dėl formos, bet diskutuojant su VRK, buvo priimtas toks sprendimas. Manoma, kad esant tokiam kandidatų skaičiui, koks yra dabar, įmanoma išlaikyti laidos dinamiką ir patrauklumą“, – sakė E.Jakilaitis.
Kiekvienoje laidoje buvo parinkta tiek klausimų, kiek dalyvauja kandidatų. Klausimai žinomi tik specialiosios laidos vedėjui.
Kiekvienas kandidatas turi 120 sekundžių atsakyti į savo ištrauktą klausimą. Po kandidato atsakymo tuo pačiu klausimu gali pasisakyti ir kiti kandidatai, jiems bus skiriama po 60 sekundžių.
Naujovė šiuose LRT debatuose bus iškart po laidų rengiamos žiūrovų sociologinės apklausos. Jos tirs, kas, žiūrovų nuomone, laimėjo debatus, taip pat – ar pakito jų nuomonė. Rezultatai bus skelbiami viešai po kelių dienų.
