Už įstatymo projektą balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 9 parlamentarai.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „darbietė“ Dangutė Mikutienė teigė, kad ir taip vėluojama steigti Nacionalinį vėžio institutą.
„Visi mokslinių tyrimų institutai turėjo būti reorganizuoti iki 2010 metų gruodžio 31 dienos. Šis vienintelis institutas, kuris yra be galo svarbus ir jau yra gavęs Europos asociacijos akreditavimą, buvo pakabintas tarp dangaus ir žemės. Už šio mūsų įstatymo stovi per 100 tūkst. žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis, ir kasmet suserga dar apie 10 tūkst. žmonių. Labai prašau palaikyti šį įstatymo projektą ir padaryti taurią dovaną šv. Velykų proga ir mūsų pacientams, ir onkologų bendruomenei“, – kalbėjo D.Mikutienė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Antanas Matulas suabejojo galimybėmis tokį institutą įsteigti iki įstatyme numatomos liepos 1 dienos, nes „vien tik kreditoriams pareikšti pageidavimus, pretenzijas reikalingas 60 dienų laikotarpis“.
Taip pat, jo nuomone, institutą su klinika įsteigus vienos įstaigos pagrindu, būtų supriešinta medikų visuomenė.
„Mokslinė ir gydomoji praktika yra sukaupta ne tik Onkologijos institute, bet ir Santariškių, ir Kauno klinikoje. Manau, kad šiuo metu darome klaidą. Reikėtų gauti Vyriausybės išvadą ir labiau apsvarstyti tą problemą. Todėl aš linkęs susilaikyti“, – sakė A.Matulas.
Siūliusiems palaukti Vyriausybės išvados ir tik tada spręsti dėl įstatymo projekto TS-LKD frakcijai priklausanti Vincė Vaidevutė Margevičienė sakė, kad „Vyriausybė jau dvejus metus niekaip negali parašyti išvados“.
„Mūsų pagrindinis tikslas yra žmonių sveikata. O šiuo metu dvejus metus ir daugiau niekaip negalime (apsispręsti – ELTA). Mes tampome onkologinę bendruomenę, gydytojus, ir kiek gi galima kartoti, kad ambicijų negali būti, jeigu valstybė skiria tam lėšas. Vienoje gatvėje esančios dvi didelės gydymo įstaigos taip ir nesutaria, kur pastatyti vieną ar kitą aparatą. (...) Nebegalima eksperimentuoti žmonių sveikata, ir turime pritarti šiam įstatymo projektui“, – kalbėjo parlamentarė.
Sveikatos apsaugos ministras vardino, kad šiam įstatymui nepritaria nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, nei Vilniaus universitetas, nei onkologai.
„Jeigu mes kalbame apie Vyriausybės programą, joje yra aiškiai pasakyta, kad Nacionalinis vėžio institutas turi būti Vilniaus universiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos bendras juridinis asmuo, kuris turėtų paskirtį organizuoti metodologinę vėžio registro ir kitas funkcijas, tačiau klinikos turi būti integruotos su Vilniaus universiteto klinikomis“, – teigė V.P.Andriukaitis.
Pasak ministro, dabartinis įstatymas sukels labai daug neigiamų teisinių pasekmių, „milžinišką teisinį konfliktą tarp mokslo ir studijų, biudžetinių įstaigų ir sveikatos sistemos įstatymų“.
„Jo nebus įmanoma realizuoti, todėl Vyriausybė prašė pertraukos, kad būtų galima pateikti versiją, kokia reikalinga. Mes ją pateikėme, reikėtų tik biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo, kad mes, Vilniaus universiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos bendru sutarimu, įsteigtume juridinį asmenį – Nacionalinį vėžio institutą su klinikomis, integruotomis į universiteto klinikas, kaip yra Kaune“, – sakė V.P.Andriukaitis.
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, reorganizavus Vilniaus universiteto Onkologijos institutą į Nacionalinį vėžio institutą, bus užtikrinta praktikos, mokslo ir studijų vienovė, aukštos kokybės gydymo paslaugų teikimas ir moderniųjų technologijų prieinamumas onkologiniams pacientams bei visų mokslinių tyrimų komponentų, pradedant fundamentaliuoju mokslu ir baigiant klinikiniais tyrimais, integracija tarpusavyje.
Tai, anot įstatymo iniciatorių, leis kurti naujus metodus, metodikas ir technologijas, diegiamas klinikoje, užtikrinant aukščiausio lygio pacientų sveikatos apsaugą, besiremiančią naujausiais pasiekimais kovos su vėžinėmis ligomis srityje.
Pagal įstatymą, Nacionalinis vėžio institutas spręs sveikatos apsaugai, šalies ūkiui svarbius klausimus, bendradarbiaudamas su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais, teiks mokslinę, medicininę, metodinę, konsultacinę ir kitokią pagalbą onkologijos klausimais, skleis visuomenėje mokslo žinias ir diegs jas į švietimą, koordinuos vėžio kontrolės veiklą ir teiks Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlymus dėl onkologinės pagalbos tobulinimo, teiks aukščiausio lygio specializuotas ir individualizuotas onkologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos ir užsienio gyventojams.
Teisės akte pažymima, kad pastaruoju metu piktybiniai navikai yra viena iš svarbiausių medicinos problemų Lietuvoje – kiekvienais metais diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, o mirštamumo nuo onkologinių ligų ir sergamumo santykis yra vienas didžiausių Europoje. Pagal Europos mokslo fondo ekspertų prognozes, 2020 metais mirštamumas nuo onkologinių ligų bus didesnis negu mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
