Net jei ataka būtų vykdoma prisidengus pratybomis, tačiau yra detalių, rodančių, kad rengiamasi tikriems koviniams veiksmams. Vienas pavyzdžių – Rusijos kariuomenė, prieš atakuodama Gruziją, iš tų vietų evakavo rusų vaikus.
Apie tai penktadienį Seime kalbėjo Lietuvos kariuomenės pulkininkas Danas Mockūnas. Jis buvo vienas kalbėtojų, dalyvavusių diskusijoje apie pilietinę mūsų šalies gynybą. Ką turėtų daryti mūsų visuomenė, jei miestų gatvėse pasirodytų „žalieji žmogeliukai“?
„Ką mes kiekvienas galime padaryti kaip savo sričių profesionalai, kad kiekvienas žmogus, gyvenantis Lietuvoje, nebūtinai su ginklu rankoje, galėtų prisidėti prie pilietinės gynybos?“, - retoriškai klausė Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.
Pulkininkas D.Mockūnas parodė aisbergo paveikslėlį. Tai buvo lyg metafora, kad mūsų kariuomenė yra tik nedidelė Lietuvos gynybos dalis. Svarbiausia užtvara priešui, jeigu jis išdrįstų pulti – pilietinis pasipriešinimas, visuomeninės organizacijos ir savanorių būriai.
„Reikia užtikrinti ne tik kariuomenės funkcijas, bet ir valstybės“, - penktadienį Seime vykstančioje konferencijoje apie pilietinę Lietuvos gynybą sakė pulkininkas D.Mockūnas.
Kitaip tariant, jeigu prasidėtų karas, tai svarbu būtų ne tik priešintis ginklu, bet ir atlikti kitas svarbias funkcijas: kažkas turės sėti, kažkas pjauti, gaminti ir tiekti maistą, informuoti visuomenę, programuoti ir panašiai.
Lietuva turi gerai parengtą, visiškai sukomplektuotą gynybos rezervą - virš 300 tūkst. piliečių, kurie galėtų prisidėti prie šalies saugumo. Tai ne tik tie vyrai, kurie gintų Lietuvą ginklu, bet ir kitų sričių specialistai: teisininkai, informatikai, žurnalistai ir pan.
Istorikas Mindaugas Nefas priminė, kad Lietuvoje veikia ir galinga Šaulių sąjunga, kurios potencialas dar nėra išnaudotas iki galo. Šaulių sąjunga nėra sukarinta visuomeninė organizacija – tai yra piliečių susivienijimas, kuris jungia patriotiškai nusiteikusius žmones, kurie nori išmokti ginti savo valstybę. Ne tik ginklu.
Programuotojas Olekas Suchodolskis pristatė vadinamųjų patriotinių hakerių kuopą, kuri savanoriškai rūpinsis Lietuvos kibernetiniu saugumu.
Pilietinė gynyba reikalinga tam, kad išlaikytume savo valstybę ir gynybą kuo ilgiau – iki to laiko, kai į mūsų šalį įžengs NATO pajėgos. Kariuomenės analitikai pabrėžė – kariuomenė ir visuomenė privalėtų išlaikyti dalį teritorijos tam, kad sąjungininkai turėtų kur ateiti.
„Kol ateis pagrindinės NATO pajėgos, mes pirmiausiai turime stengtis išlaikyti savo valstybę ir savo gynybą“, - sakė pulkininkas.
Kaip būtų ginama mūsų šalis, Lietuvos kariuomenės atstovas neatskleidė, tačiau pabrėžė, kad yra sukurti visų lygių Baltijos šalių gynybos planai.
Karas Lietuvoje jau vyksta
„Kiekvienas čia esantis žmogus yra ginklas“, - konferencijos dalyvių dėmesį prikaustė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Informacinių operacijų karininkas Aurimas Navys. Analitikas pabrėžė – karas mūsų šalyje vyksta jau dabar.
Buvusio KGB darbuotojo Vladimiro Putino valdoma Rusija jau dabar savo karinėse doktrinose ir karybą reglamentuojančiuose dokumentuose nurodo, kad informacinės operacijos yra labai svarbi karo dalis. Lietuva yra viena iš teritorijų, prieš kurios visuomenę vykdomas informacinis karas.
Pagrindinis propagandos Lietuvoje įrankis – televizija. Ši žiniasklaidos priemonė pasiekia 97 proc. gyventojų, o ketvirtadalis jų žiūri rusiškas televizijas. Puse Rusijos televizijų yra transliuojamos tik ta kalba.
Tai labai svarbu, nes kalbos girdėjimas gali paveikti ne tik žmogaus sąmonę, siųsti užkoduotas žinutes, kurti iškreiptos realybės vaizdinius, bet ir keisti identitetą.
„Stengiamasi suformuoti įvaizdį, kad Lietuva ir Rusija yra bendra valstybė, turinti bendrą istoriją“, - kalbėjo informacinių operacijų karininkas.
Kodėl Rusijai to reikia?
„Siekiama, kad visuomenė būtų suskaldyta ir nesipriešintų ateinančiai kariuomenei. Tai įvyksta žaibiškai. „Žalieji žmogeliukai“ Krymą okupavo per keturiolika valandų“, - kalbėjo karininkas A.Navys.
Rusišką propagandą ir mūsų visuomenės parengimą agresijai bando atremti Strateginės komunikacijos departamentas. Šie kariškiai padeda valstybės institucijoms ir visuomenei atpažinti propagandos apraiškas, neutralizuoti informacines atakas ir stiprinti Lietuvos imunitetą.
Ginklas - socialiniai tinklai
„Čia yra ginklas, kurį mes galime visi panaudoti“, - rodydamas išmanųjį telefoną sakė garsus žurnalistas Andrius Tapinas. Jis pabrėžė, kad geras atkirtis rusiškos propagandos skleidėjams - socialinių tinklų lyderiai, žinomi ir jaunuolių mėgstami žmonės. Keliolika socialinio tinklo „Facebook“ autoritetų, skleisdami vienokią ar kitokią žinią, galėtų suburti apie pusę milijono žmonių.
Žurnalistas siūlė – kariuomenės analitikai galėtų suburti žinomus muzikantus, rašytojus, komikus ir taip padėti formuoti nuomonę, jei Lietuvai iškiltų grėsmė. Visuomenę galėtų mobilizuoti autoritetai.
„Mes neturime tik gintis, mes galime ir pulti“, - sakė garsus žurnalistas Aidas Puklevičius. Jis priminė, kad dar per Pirmąjį pasaulinį karą geriausi rašytojai dirbdavo kariuomenei, kurdavo propagandą ir taip demoralizuodavo priešą.
Strateginės komunikacijos departamento karininkas, pulkininkas Artūras Jasinskas teigė, kad tokie žmonės jau dabar yra telkiami. Yra kuriamos grupės savanorių, kurie sugebėtų atremti informacines priešų atakas ir duoti atkirtį.
„Kai žmonės kalba apie didesnes pensijas ar atlyginimus, reikia žinoti, kad Sibire tai nepadės“, - sakė karininkas A.Jasinskas.
