Lietuvos politikų ausis pasiekė informacija, kad Rusijos tarnybos, nuo kurių sprendimo priklauso lietuviškos kiaulienos importas į šią šalį, lietuviams pateikė itin keistų reikalavimų, rašo „Lietuvos rytas".
Rusija primygtinai reikalavo, kad Lietuva atskleistų informaciją apie medžiotojus, kurių mūsų šalyje yra daugiau kaip 32 tūkstančiai.
Rusija nepaaiškino, kam jai reikalingas medžiotojų sąrašas, bet suglumę Lietuvos politikai neabejoja, kad kova su afrikiniu kiaulių maru čia niekuo dėta.
Informacija apie Rusijos tarnybų reikalavimus plačiai neskelbiama, todėl ir apie juos nugirdę politikai vengia kalbėti atvirai.
„Gal čia jau prasidėjo kokia nors paranoja. Bet kam Rusijai reikalingas ginkluotų Lietuvos vyrų sąrašas? Atrodo, kad savų interesų šiuo atveju galėjo turėti ne tik Rusijos rinką nuo prastos kokybės produkcijos ginančios tarnybos“, – svarstė pavardės nenorėjęs skelbti politikas.
Domėjosi ir užsieniečiais
Nors politiko pateikta informacija ir kėlė įtarimų, paaiškėjo, kad ji nėra išgalvota. Ją patvirtino ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai Vilniuje bei Briuselyje.
Tarnybos atstovai Vilniuje „Lietuvos rytui“ teigė, kad Rusija buvo paprašiusi pateikti detalių duomenų apie šiemet ir pernai Lietuvoje šernus medžiojusius užsienio piliečius.
Ši informacija esą buvo reikalinga tuo atveju, jei Rusija vis dėlto nuspręstų užtverti sieną ne visai kiaulienai ir jos produktams iš Europos Sąjungos, bet tik tam tikriems regionams.
Todėl rusams esą svarbu žinoti, kokių šalių medžiotojai lankėsi afrikinio kiaulių maro užkrėstose teritorijose. Tokios informacijos buvo siekiama gauti ir iš kaimyninių valstybių.
Reikalavimai buvo atmesti
Kaip „Lietuvos rytui“ tvirtino Lietuvos veterinarijos atašė prie Europos Sąjungos Žilvinas Ilevičius, tiek šis reikalavimas, tiek ir prašymai pateikti medžiotojų sąrašus Briuselyje buvo atmesti: „Europos Komisija iš tiesų buvo sulaukusi tokių Rusijos reikalavimų, bet, kiek žinau, į juos buvo žiūrima skeptiškai.
Komisija atitinkamoms šios šalies tarnyboms buvo sudariusi galimybę pateikti jiems rūpimų klausimų.
Bet dėl medžiotojų sąrašų komisija nusprendė, kad tokia informacija nėra būtina“, – teigė Ž.Ilevičius.
Keistų reikalavimų daugėjo
Lietuvos atstovas Briuselyje „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad pasiūlymo klausti sulaukusių Rusijos tarnybų smalsumas vis didėjo.
„Klausimų kildavo vis daugiau ir vis įdomesnių, taip pat ir apie medžiotojų sąrašus“, – kalbėjo Ž.Ilevičius.
Tačiau Europos Komisijos derybos su Rusija klimpo.
„Kaip mus informavo Komisija, derybose nebuvo matyti jokios pažangos, todėl dėl kilusio ginčo buvo nuspręsta kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją.
Todėl anksčiau Rusijos kelti konkretūs klausimai ar reikalavimai, kurių buvo daugybė, šiandien nebeturi prasmės“, – dėstė Ž.Ilevičius.
Kaip žinoma, dėl Rusijos draudimo importuoti kiaulieną ES į Pasaulio prekybos organizaciją kreipėsi balandžio 8-ąją.
Rusija uždarė savo rinką Europos Sąjungai 2014 metų sausio pabaigoje – taip visas ES eksportas sumažėjo beveik 25 proc.
Įstojusi į šią organizaciją, Rusija įsipareigojo užtikrinti, kad jos taikomos gyvūnų sveikatos apsaugos priemonės būtų grindžiamos moksliniais duomenimis, neribotų prekybos daugiau, nei to reikia, ir būtų taikomos nediskriminuojant skirtingų prekybos partnerių.
Rusija kaltinama taikant dvejopus standartus, nes, nepaisant daugybės afrikinio kiaulių maro atvejų šioje šalyje, jos produkcijai nėra taikoma jokių ribojimų.
Rusija ir toliau kiaulieną importuoja iš Baltarusijos, dar visai neseniai ir iš Ukrainos, nors apie ligos atvejus buvo pranešta ir šiose šalyse.
Kliūtys kuriamos dirbtinai
Lietuva mėgino vykdyti vieną rusų reikalavimų ir ėmė rinkti informaciją apie mūsų šalyje medžiojusius užsieniečius. Teigiama, kad dėl to esą buvo kilęs didžiulis medžiotojų nepasitenkinimas.
Tiesa, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas „Lietuvos rytui“ tvirtino apie tai nieko nežinąs.
Jis tik svarstė, kad rusai greičiausiai kelia kuo daugiau įvairių reikalavimų specialiai.
„Rusijoje šito „brudo“ (afrikinio kiaulių maro atvejų) pilna savų, o tariamai saugomasi keturių šernų Europos Sąjungoje. Kai nori ką nors uždrausti, priežastį visada surasi“, – sakė medžiotojas.
Nors E.Tijušas nesutinka, kad Lietuvos medžiotojų sąrašai Rusijai padėtų kaip nors apsaugoti jos rinką nuo užkrėstos kiaulienos, vis dėlto skeptiškai vertina ir politikų susirūpinimą dėl šnipinėjimo.
„Taip, medžiotojų armija ginkluota, kiekvienas jų turi mažiausiai po šautuvą, o daugelis – net ir kelis. Visada galima visko prisigalvoti, bet, ko gero, tie keisti reikalavimai susiję su noru viską apsunkinti ir neatverti savo rinkos mūsų kiaulienai“, – svarstė E.Tijušas.
Šnipams rūpi viskas
Kur kas rimčiau galimus Rusijos tarnybų kėslus vertina politikai, ypač esantys opozicijoje.
Antai buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Arvydas Anušauskas prisiminė, kad remiantis informacija apie medžiotojus galimi kovotojai buvo nuginkluoti 1990–1991 metais.
Vis dėlto politikas abejojo, kad informacija apie medžiotojus būtų itin reikšminga šiandien, kai kovojama visiškai kitomis priemonėmis.
Be to, informacija apie Lietuvoje turimus medžioklinius ginklus nėra slapta.
Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė svarstė, kad profesionalūs šnipai tam tikra prasme tampa ir profesionaliais ligoniais, nes kiekviena profesija susijusi su tam tikrais įpročiais: „Aš neabejoju, kad yra tam tikros informacijos rinkimas ir jie renka informaciją apie viską.
Pažiūrėkite, kaip veikia rusiški kanalai – nebūtinai rodo per televiziją, bet informaciją susirenka.“
Dabartinis Krašto apsaugos ministerijos vadovas Juozas Olekas pareiškė, kad medžiotojai yra stipri parama tėvynės gynybai: „Neseniai dalyvavau jų suvažiavime ir džiaugiuosi patriotiškomis pilietinėmis nuotaikomis.
Be abejo, karinio konflikto metu medžiotojai galėtų būti mūsų pastiprinimas. Tad tie, kurie turi kokių nors negerų kėslų, gali tuo domėtis.
Mes turime 30 tūkst. vyrų, kurie turi savo ginklų, būrį. Manau, kad jie galėtų būti ta papildoma jėga tėvynei, nes yra gerai pasirengę, moka šaudyti.
Mes turime žinoti, ką ir kas nori apie mus žinoti. Ir turime laikytis savo taisyklių – tos informacijos, kurios nereikia kam nors perduoti, jos ir neperduoti.“
Bet jo partijos kolega, patyręs medžiotojas Bronius Bradauskas mano, kad rusams vieni juokai gauti informaciją apie Lietuvos medžiotojus.
„Kažkas nori surinkti žvalgybinių duomenų, kiek mes turime šautuvų, ginklų, kad kažką būtų galima panaudoti karo atveju? Manyčiau, tai kažkoks anekdotas“, – juokėsi prorusiška laikysena garsėjantis parlamentaras.
