Daugiau bendrų ir skambių frazių bei šūkių, mažiau – konkrečių receptų, vizijų ar sprendimų.
Atrodo, kad taip šalies ekonomiką ir jos problemas mato kiekvienas iš septynių pretendentų į šalies vadovo postą.
Be to, jie visi vengia tiesioginės ir atviros kovos su konkurentais bei gyvesnės ir aštresnės retorikos.
Galbūt dėl to, kad ne itin turi dėl ko diskutuoti?
Tačiau, žinoma, palaidų kalbų apie ekonomiką fronte ne visi atrodė vienodai palaidai.
Aukšti postai daro savo – bene dalykiškiausio žmogaus įvaizdį sekėsi kurti prezidentei D.Grybauskaitei ir europarlamentarui, buvusiam ilgamečiam ministrui socialdemokratui Z.Balčyčiui.
Jie pagal apklausas ir yra rinkimų lyderiai, nors ir smarkiai vienas nuo kito nutolę. O kiti pasirodė ne visai pagal savo reitingus – vieni neigiama, kiti teigiama prasme.
Vilionės – tos pačios
„Panašiai ir aš, matyt, galėčiau pašnekėti“, – tikriausiai taip galėjo reaguoti ne vienas Lietuvos televizijos žiūrovas, turėjęs noro ir kantrybės vėlų ketvirtadienio vakarą stebėti prezidentais pasišovusių būti politikų ginčus apie ekonomiką.
Žinoma, ekonomika ir jos problemos nėra tiesioginė ir svarbiausia prezidento atsakomybės sritis, tačiau per visus rinkimus visi kandidatai rinkėjus labiausiai vilioja tuo, kad jie jau tikrai ims ir pakels žmonių gerovę.
Kita vertus, aišku, įdomu ir svarbu, ar šalies vadovu norintys būti žmonės turi bent šiek tiek aiškesnę viziją apie jos ekonomiką.
Apie politikų kalbomis jau seniai nutrintą būtinybę padidinti žmonių pajamas kaip apie pagrindinį savo išradimą kalbėjo kone visi kandidatai.
Tačiau štai atsakyti į klausimą, kaip tai padaryti, pavyko kur kas prasčiau.
Bene sunkiausiai politikams sekėsi aiškiai ir konkrečiai išdėstyti savo mokesčių sistemos viziją.
Daugelis jų postringavo apie mokesčių progresyvumą, apie progresinius mokesčius detaliausiai ir aiškiausiai kalbėjo Z.Balčytis, nors būtent jo partija, tapusi valdančiąja, šiuos savo ne kartą dalytus pažadus seniai ir sėkmingai užmiršo.
Stojo net prieš savo partiją?
Z.Balčytis, iki šiol sunkiai išaugantis iš tylaus veikėjo įvaizdžio rūbų, netikėtai drąsiai pasisakė už tai, kad Lietuva turėtų kuo greičiau pasistatyti atominę elektrinę.
Šiuo šaltiniu paremta energetika, anot socialdemokrato, – apskritai visos šalies ekonomikos pajėgumo ir konkurencingumo pagrindas.
Jis už tai agitavo taip drąsiai, tarsi lygiai tokios pat pozicijos laikytųsi ir visa jo partija bei valdančioji koalicija.
Tiesa, Z.Balčytis nepaaiškino, ar omenyje turi dešiniųjų kairiesiems paliktą, ar naują naujos atominės elektrinės projektą.
Tačiau premjeras ir kairiųjų vedlys Algirdas Butkevičius šioje vietoje trypčioja jau nebe pirmi metai, o dalis partijos viršūnėlės jau seniai reikalauja atominės elektrinės idėją išmesti į šiukšlių dėžę – mat už tai pasisakė ir dauguma rinkėjų referendumo metu.
Tai koalicijos partneriui suskubo prikišti antrosios svarbiausios šalies partijos – „darbiečių“ kandidatas Artūras Paulauskas, kuris panašiai pasisakė ir kitu klausimu, kur Z.Balčytis taip pat laikėsi tvirtos pozicijos – dėl euro įvedimo.
A.Paulauskas abiem atvejais siūlė pirma atsiklausti žmonių ir apskritai miglotai manevravo.
Taip pat dėl euro, tik šiek tiek aiškiau – kad dar ne laikas – pasisakė ir valstiečių bei žaliųjų kandidatai Bronis Ropė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Valdemaras Tomaševskis.
Stengėsi išvengti susikirtimo
Tvirtos pozicijos, kad reikia kuo greičiau įvesti eurą, žinoma, laikėsi ir prezidentė D.Grybauskaitė, aiškinusi apie jo naudą.
Tačiau būtent šie jos paaiškinimai ir buvo bene konkrečiausi ir išsamiausi, o kiti teiginiai kitomis temomis buvo gana plakatiniai.
Susidarė įspūdis, kad bene didžiausios ekonomikos specialistės tarp visų šalies politikų įvaizdį puoselėjanti prezidentė itin nesirengė jo kultivuoti debatų metu.
Tačiau apskritai šalies vadovė nustebino tuo, kad drausmingai ir uoliai laikėsi, matyt, štabo duotos instrukcijos šiukštu nesipliekti su kitais kandidatais, nesivelti į tiesiogines diskusijas ir apskritai spinduliuoti taikingumą.
Tarusi paskutinį žodį ji visiems tiesiog palinkėjo gražių Velykų, o ir visų debatų metu kalbėjo gana trumpai ir kartais net neišnaudodavo viso kalboms skirto laiko.
Atsakinga politika – štai ta mintis, kuri bene dažniausiai skambėjo prezidentės teiginiuose ir daugeliui rinkėjų turėjo sėkmingai formuoti jos, kaip blaivios ir dalykiškos veikėjos, įvaizdį.
Pritariamai linksėjo galva
Tai, atrodo, užkrėtė ir visus šešis vyrus – net aršiausias prezidentės kritikas A.Paulauskas tiesiai ją pakritikuoti dėl užsienio politikos ar paramos buvusios valdžios politikai pamėgino vos kartą kitą, ir tai ne itin aštriai.
Apskritai A.Paulauskas elgėsi ne itin ryžtingai – jis atrodė nelabai susikaupęs bei pasirengęs.
„Kaip teisingai pasakė prezidentė, pritariu prezidentei“, – šią frazę kartojo net ir alternatyva visiems pasišovęs būti Naglis Puteikis.
Šis politikas, nors ir vis primindavo, kad dėl visko kalta kiaurai supuvusi ir korumpuota sistema, apskritai buvo neįprastai santūrus, o teiginių įtaigumu ir konkretumu kartais net pranokdavo daugelį konkurentų.
Merai vis rodė į save
Savo vaikai net ir pelėdai gražiausi, sako liaudies patarlė, o per šiuos debatus merams geriausias pavyzdys buvo jų valdomi miestai.
Vilniaus meras A.Zuokas kiekviena proga minėjo savo valdomą sostinę ir drąsiai aiškino, kad ji turėtų būti pavyzdys visai Lietuvai, kaip pritraukti užsienio investicijų arba tvarkyti viešuosius pirkimus.
Savąją Ignaliną kaip itin gerą pavyzdį gyrė ir B.Ropė.
Kaip tikras meras kalbėjo ir V.Tomaševskis, atstovaujantis iš esmės regioninei, kelių savivaldybių pagrindu funkcionuojančiai partijai.
Jis aiškino, kad geriausias būdas mažinti regionų atsilikimą nuo sostinės ir pritraukti užsienio investicijų – savivaldos savarankiškumo didinimas.
Tačiau tiek V.Tomaševskis, tiek B.Ropė bene labiausiai linko į bendrybes, leisdami save pralenkti N.Puteikiui ir A.Paulauskui – ką jau kalbėti apie A.Zuoką ir Z.Balčytį su D.Grybauskaite.
Tad pro ekonomikos povandenines uolas pradreifavusių kandidatų rikiuotę vedė D.Grybauskaitė, po jos sekė Z.Balčytis, A.Zuokas, A.Paulauskas, N.Puteikis, B.Ropė ir rikiuotę užbaigė V.Tomaševskis.
Įdomu, kad panašiai kandidatai eilės tvarka išsirikiavę ir visuomenės nuomonės apklausose – išskyrus A.Zuoką, esantį jų dugne ir vietą šalia prizininkų pakylos užleidusį N.Puteikiui.
Bet gal politikai mėgins pakeisti padėtį ir bus gyvesni per kitą debatų raundą?
