Kažkas panašaus regėti ir prezidento rinkimų kampanijoje. Akivaizdu, fantazijos čia nedaug. Jei kažkuris kandidatų mesteli idėją, ar surengia bent kiek gyvesnę akciją – gali būti tikras, kad artimiausiomis dienomis išgirsi ta tema įvairiausios tonacijos variacijų iš kitų kandidatų.
Prasidėjusi prezidento rinkimų kampanija rodo, kad kandidatai neturi jokių naujų idėjų apie Lietuvos viziją ir ateitį. Dauguma didžiąją dalį dėmesio skiria tik praeities vertinimui ir žongliravimui statistika, kuri vėlgi yra apie tą pačią praeitį.
Produktyvių, uždegančių idėjų apie ateitį - kandidatai beveik neeskaluoja, o ir tos pačios - išsakomos daugiau kaip teoriniai sumanymai, o ne kaip realūs projektai. Gal tik meras A.Zuokas kiek arčiau realybės, bet ir čia sunku atskirti, ar tai mero, ar prezidentiniai akcentai.
Tačiau dar blogiau nei idėjų trūkumas, yra tai, kad ir tas negausias idėjas kandidatai kopijuoja vieni nuo kitų – lyg mokinukai namų darbus mokyklos tualete. Štai socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis, startavęs keistu vaizdo klipu - lyg ieškodamas darbo, pastaruoju metu seka jau matytais A.Zuoko vaizdo klipais – ir dabar jau abu kandidatai susitinka su žmonėmis, įmonių darbuotojais, melžia karves...
Net ir Z.Balčyčio šnekoje atsiranda zuokiškų motyvų - „Ne kartą sakiau, kad Lietuva pavargo nuo vidinio susipriešinimo ir rietenų“.
Kažkokiu abstrakčiu žmogumi vis nepaliauja rūpintis ir A.Paulauskas, ir B.Ropė, gal tik su kaimo motyvais pastarasis, dar truputėli pasiskolinęs ir iškritusio L.Balsio samprotavimų apie Lietuvos gyvybingumą. O kandidatas N.Puteikis – lyg sugeriamasis popierius surenka viską ir sugeneruoja stebėtinų idėjų kokteilių - vis po naują – kiekvienam pirmadienio rytui feisbuke.
Suprantama, dabartinė prezidentė nesivargina naujų idėjų generavimu. Mano pusbrolis Marius, po to, kai praėjo grožio salonų mada, buvo atidaręs vyninę, kai baigėsi vyninių bumas – masažo saloną.
Gaila, kad fantazijos ir idėjų trūkumas akivaizdus ne tik vidutiniokų verslininkų, bet ir politikų tarpe, net ir tokių, kurie bent jau atsižvelgiant į pretenduojamos pozicijos svarbumą, pretenduotų į elito lygį.
Kai nėra idėjų – tai fantazijos ir minčių trūkumas, o kaip pavadinti tai, jog net ir mažiausias minties spindulys iškart nukopijuojamas ir klonuojamas – bent jau šešiais egzemplioriais.
