Politologas, Kauno technologijos universiteto prof. dr. Algis Krupavičius Seime skaitytą metinę 16-osios Vyriausybės ataskaitą pavadino enciklopedine.
„Premjeras pradėjo ataskaitą nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo padidinimo ir baigė Ukrainos krize, galimu Ukrainos krizės poveikiu Lietuvos ūkiui ir visuomenei. Be abejo, pranešimas buvo optimistinis, bet gerąja prasme, todėl, kad tikrai Vyriausybės ataskaitoje, premjero pranešime yra daug faktų, skaičių, įrodymų, jog dabartinei Vyriausybei visai neblogai sekasi atlikti tuos darbus, kuriuos ji turi padaryti“, – Eltai sakė A. Krupavičius.
Pasak jo, kiekvienas Vyriausybės vadovas stengiasi pabrėžti pirmiausia teigiamus poslinkius ir dėl to buvo kalbėta apie vidutinio atlyginimo didėjimą, bendrojo šalies vidaus produkto augimą, investicijų į Lietuvą pritraukimą. Politologo vertinimu, vis dėlto šios Vyriausybės veiklos balansas yra teigiamas.
Kita vertus, anot A. Krupavičiaus, kai kurie strateginiai šalies projektai plėtojami savotiškose sūpuoklėse, būtent tam Vyriausybė turėtų skirti daugiau dėmesio. Kaip pavyzdį jis pateikė projektą „Rail Baltica“ ar Visagino atominės elektrinės projektą.
Svarbiausiu dabartiniu Vyriausybės procesu A. Krupavičius įvardijo Lietuvos pasirengimą narystei euro zonoje nuo 2015 m.
Pasak premjero, tarp svarbiausių praėjusių metų darbų – sėkmingai startavusi daugiabučių renovacija, tapusi postūmiu statybų verslui atsigauti, pradėta struktūrinė šilumos ūkio pertvarka ir strateginių energetikos projektų įgyvendinimas. Politologas pagrįsta vadino panegiriką dėl šilumos ūkio pertvarkos, nes esą realiai jaučiama, kad šilumos kainos po truputį mažėja, yra sumažėjusios net ir dujų kainos, nors Lietuva nėra baigusi derybų su „Gazprom“.
„Išties poslinkių yra ir, jeigu energetinių išteklių kainos Lietuvai mažėja, tai, be abejo, visa ekonomika, gyventojai, gauna teigiamų rezultatų“, – sakė jis.
Vertindamas daugiabučių renovaciją, pašnekovas projektų lygiu įžvelgė poslinkių, nors pripažino, kad vienu momentu buvo vilčių, jog renovacijos procesas bus spartesnis, pavyzdžiui, kalbant apie viešųjų pastatų atnaujinimą, kas suteiks impulsų ekonominei raidai šalyje.
Premjeras A. Butkevičius daug dėmesio skyrė socialinėms, ekonomikos temoms, su kuriomis susieti ir dalis klausimų, kuriuos būtų galima priskirti ir švietimui. Tačiau nė žodžiu neužsiminė apie kultūros politiką, atskirai neišskirti ir žemės ūkio politikos klausimai. Politologo manymu, pagrindinė to priežastis – ribotas pranešimo skaitymo laikas, bet apie tai buvo galima užsiminti bent keliais sakiniais.
„Gal reikėjo premjerui pasakyti 2–3 pačias didžiausias problemas, kurios yra artimiausioje darbotvarkėje. To man iš tiesų trūko, tai tikrai nebūtų pamaišę, pranešimo kokybę būtų pagerinęs“, – tęsė jis.
Lygindamas A. Butkevičiaus ir prieš tai buvusios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės metines veiklos ataskaitas, KTU profesorius išskyrė A. Kubiliaus oratoriškumą, gebėjimą pranešimuose juoda paversti balta, juo labiau kad jo Vyriausybės laikotarpiu buvęs sudėtingas socialinis, ekonominis laikotarpis. Tuo tarpu A. Butkevičius esą mažiau pilstė iš tuščio į kiaurą, dabartinio premjero kalboje pastebima mažiau bandymų girtis. A. Kubiliaus pranešimus A. Krupavičius vadino ideologiniais, šiek tiek prasilenkiančiais su tikrove, o A. Butkevičiaus – realistiškais ir dalykiškais.
„Prieš kelias dienas manęs klausė, kaip vertinčiau pažymiu pagal dešimtbalę sistemą. Tai aštuonetą tikrai būtų galima rašyti. Aštuonetas yra tas pažymys, kuris rodo šios Vyriausybės darbą adekvačiai“, – apibendrino A. Krupavičius.
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas yra kritiškesnis ir A. Butkevičiaus ataskaitai rašo tik patenkinamą balą – šešetą.
„Šitai Vyriausybei mes galėtume rašyti kokius šešis, nes iš tikrųjų labai neaišku, kas bus toliau. Tos visos prognozės ir visi rožiniai ekonomikos augimo vertinimai, regis, nėra tokie dabar akivaizdūs“, – Eltai sakė B. Ivanovas.
Tam esą įtakos turi ir dabartinė situacija Ukrainoje, ir tai, kad Vyriausybė nesukūrė pakankamai rimtų mechanizmų, leidžiančių spręsti kylančius naujus iššūkius, o daugiau orientuojamasi į tai, kaip bus panaudotos papildomai į biudžetą ateinančios įplaukos, Vyriausybė daug žada dėl pensijų kompensavimo, atlyginimo didinimo.
„Neatrodo, kad tie pažadai pildytųsi. O tai, sakyčiau, yra principinis dalykas, nes politinės jėgos į rinkimus eina su teisingais šūkiais, teisingumo atkūrimu, kompensavimu ir t.t., o paskui kaip ir pradeda trypčioti. Jeigu kalbėtume bendrai apie A. Butkevičiaus Vyriausybę, jos įvaizdis yra tokios trypčiojančios, neryžtingos Vyriausybės“, – tikino pašnekovas.
Tai, anot B. Ivanovo, yra visiškai priešingybė A. Kubiliaus Vyriausybei, kuri buvo suteikusi inercijos. Politologas pasigedo impulsų iš pačių ministrų, pabrėžė neaiškius energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus ir A.Butkevičiaus ginčus dėl šilumos ūkio.
„Yra daug tokių faktų, kurie mus verčia pasižiūrėti į visą situaciją atidžiau, ir manau, kad tam tikrų kovų ir galbūt lobistinių veiksnių čia neišvengsime, bet norisi tikėti, kad vis dėlto Vyriausybė veiks maksimaliai skaidriai, norėtųsi to palinkėti ir šiai Vyriausybei“, – komentavo politologas ir pridūrė Vyriausybės veikloje pasigendąs skaidrumo ir komunikacijos su visuomene, aiškinimo jai, ypač šiuo metu tvyrant neaiškiai ekonominei situacijai.
Kita vertus, Vytauto Didžiojo universiteto politologas pagyrė A. Butkevičiaus vadovaujamą ministrų kabinetą už tai, kad šis išlaiko politikos tęstinumą, nes blaškymasis, mėtymasis, per naktį daromos reformos yra blogas pavyzdys. B. Ivanovas subalansuota pavadino Vyriausybės poziciją energetikos sektoriuje, bet norėtų aiškesnės Vyriausybės pozicijos kovos su korupcija srityje. Abejonių politologui kėlė ir neaiški sveikatos apsaugos padėtis.
„Praėjo nemažai laiko, bet rašyti aiškų ženklą – pliusą ar minusą – dėl kai kurių pradėtų ar tęsiamų darbų dar sudėtinga“, – teigė politologas.
Socialdemokrato A. Butkevičiaus vadovaujama centro kairės koalicinė Vyriausybė prisiekė 2012 m. gruodžio 13 dieną. Ministras pirmininkas A. Butkevičius pagal naujausias visuomenės nuomonės apklausas išlieka tarp populiariausių politikų. Tačiau Vyriausybe daugiau gyventojų nepasitiki negu pasitiki: Vyriausybe pasitiki 38 proc., nepasitiki – 58 proc. respondentų. Dar 4 proc. nuomonės šiuo klausimu neturi. Vyriausybė kartu su kitomis penkiomis institucijomis patenka į sąrašą tų, kuriomis nepasitikima labiausiai.
