Alternatyvius projektus dėl originalios pavardžių rašybos dokumentuose ketinta plenariniame posėdyje pateikti ketvirtadienį.
„Matyt, atidėsime geresniems laikams“, - po valdančiųjų posėdžio BNS sakė viena iš projekto autorių socialdemokratė Irena Šiaulienė.
Pasak jos, šį klausimą geriau svarstyti po prezidento ir Europos Parlamento rinkimų, tuomet politinė įtampa būsianti mažesnė. Mat dabar jau vien užregistravus projektą, sulaukta kaltinimų lietuvių kalbos išdavyste.
„Manau, kad pateikimas šioje sesijoje tikrai turėtų įvykti. Po to Valstybinė lietuvių kalbos komisija turėtų parengti Pavardžių rašymo taisykles, jas tvirtintų Vyriausybė. Tuomet Seimas, Seimo komitetai galėtų svarstyti ne tik matydami bendrąsias įstatymo nuostatas, bet ir taisykles“, - BNS aiškino I.Šiaulienė.
Ji pripažino, kad tokia procedūra užtruks.
Šis sprendimas papiktino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovus. Jie priminė, kad parlamente savo eilės vis niekaip nesulaukia ir Tautinių mažumų įstatymas.
Socialdemokratai I.Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas yra parengę Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo siūlo pagrindiniame paso puslapyje leisti originalią pavardės rašybą nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.
Premjeras Algirdas Butkevičius, balandį susitikęs su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku, jam pažadėjo, kad įstatymas bus priimtas vėliausiai gegužės mėnesį.
Grupė parlamentarų įregistravo alternatyvų projektą. Jie siūlo įteisinti originalią nelietuvišką vardų ir pavardžių rašybą asmens tapatybės dokumentų papildomame puslapyje. Vienas projekto iniciatorių konservatorius Valentinas Stundys sako, kad įregistruotas pasiūlymas - kompromisinė išeitis, nes lengviau suderinamas su lietuvių kaip valstybinės kalbos statusu ir iš to kylančiais reikalavimais.
Konstitucinis Teismas vasarį yra paskelbęs, kad nustatydamas vardo ir pavardės rašymo pase taisykles Seimas turi gauti lietuvių kalbos specialistų „aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti“.
Teismas taip pat išaiškino, kad kalbininkų siūlymu gali būti nustatytos ir kitokios taisyklės, nei esančios Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų nutarime. Šiame nutarime įtvirtinta, kad nelietuvių vardai ir pavardės pase rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą.
Originalios pavardžių rašybos siekia lenkų tautinė mažuma, kuri taip pat nori ir lenkiškos vietovardžių rašybos tautinių mažumų gyvenamuose regionuose.
Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruosius kelerius metus buvo įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų situacijos.
