Į debatus, kurių tema - socialinė politika, švietimas ir sveikatos apsauga, atvyko Zigmantas Balčytis, Artūras Paulauskas, Naglis Puteikis, Bronis Ropė, Valdemaras Tomaševskis ir Artūras Zuokas.
Kandidatus opiais Lietuvai klausimais atakavo žurnalistas E.Jakilaitis.
Ar Lietuvoje turi būti uždrausti abortai?, - nuskambėjo pirmasis debatų vedėjo klausimas.
Pirmasis pasisakyti turėjo progą Vilniaus meras A.Zuokas.
„Ne“, - padaręs pauzę vienu žodžiu nukirto A.Zuokas. Anot jo, tai yra savarankiškas moters sprendimas ir jos teisė turi būti gerbiama.
Jam oponavo V.Tomaševskis, kuris pritaria abortų draudimui. Jis kalbėjo apie gyvybės išsaugojimą – nuo pradėjimo iki natūralios mirties.
„Negalima žudyti negimusių vaikų. Gyvybė prasideda nuo pradėjimo, niekas neturi teisės jos žudyti (...) Moteris yra išrinktoji, mes ją turime gerbti“, - aiškino V.Tomaševskis. Jo nuomone, tauta kuri žudo negimusius vaikus, neturi ateities. Jis pabrėžė, kad kiekvienas vaikas, žmogus, nori gyventi ir tai turėtų būti gerbiama.
Z.Balčytis laikėsi nuosaikesnio tono – uždraudus abortus, nepageidaujamas nėštumas vis tiek būtų nutraukiamas. Kartais net labai sveikatai kenkiančiais, nelegaliais būdais. Arba, jeigu būtų draudžiami Lietuvoje, abortai būtų daromi užsienyje.
B.Ropė pritartų abortų draudimui. „Abortas gali būti tik išimties atveju“, - sakė jis. Politikas pabrėžė, kad jis šeimoje yra devintas vaikas ir džiaugiasi augęs tokioje gausioje šeimoje. A.Paulausko nuomone abortai nėra tik moters reikalas, o visos šeimos, tai pat jis akcentavo šeimų švietimą.
„Abortų skaičius kasmet mažėja. Kuo daugiau šviesime šeimas, pasakysime neigiamą abortų pusę ir teigiamus dalykus, jeigu bus išsaugojamas vaisius, tas kelias bus daug pažangesnis“, - sakė A.Paulauskas.
N.Puteikio nuomone, abortai nėra pagrindinis ir opiausias klausimas Lietuvoje. Be to, abortų klausimu Lietuva neišsiskiria iš kitų Vakarų šalių.
„Yra žymiai svarbesnių dalykų, kur mes išsiskiriame Europoje. Vyrų mirtingumas, žūtys keliuose, savižudybės, didžiausia emigracija... Tai turėtų būti pirmoje vietoje, abortai – po šitų“, - sakė N.Puteikis.
Kodėl politikų atlyginimas didesnis?
Kitas klausimas buvo užduotas rinkėjos. 15 metų mokytoja dirbanti moteris klausė kodėl jos atlyginimas padidėjo tik 80 litų, o ministrams, po metų darbo – dviem tūkstančiais? Ką reikėtų keisti?
Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad valstybėje nebelikus ypatingos situacijos, Seimas turi nedelsiant priimtu įstatymu nustatyti darbo užmokesčio kompensavimo mechanizmą, kad būtų užtikrinti asmenų, patyrusių šiuos praradimus, teisėti lūkesčiai.
Pirmasis atsakė N.Puteikis. Jis pasiūlė drastišką dalyką – iš viso panaikinti Konstitucinį teismą ir perduoti funkcijas Aukščiausiajam Teismui.
„Reikėtų panaikinti Konstitucinį teismą. Nes tai yra jo sprendimas. Šią socialinė sistemą sukūrė KT savo sprendimu, kai nustatė, kad tie, kurie uždirba daug, turi uždirbti dar daugiau. O tie, kurie mažiausiai - bibliotekininkai, socialiniai darbuotojai, policininkai lieka prie suskilusios geldos. Šis socialinio neteisingumo klausimas yra esminis socialinėje srityje“, - sakė jis.
N.Puteikis teigė, kad perviršį, kurį jis gauna, atiduos atgal į biudžetą. Tai padaryti paragino ir kitus politikus.
A.Zuokas sakė, kad tai Seimo darbo kokybės klausimas. „Prezidentas turi teisę vetuoti biudžeto įstatymą, kai politikai sau kompensavo atlyginimus ženkliai daugiau, nei kitoms socialinėms grupės. (...) Maža to, politikai drąsiai teigia, kad kaltas Konstitucinis Teismas, o ne jie patys. Būčiau neleidęs, kad Seimo nariai būtų pradėję nuo savęs, o ne nuo tų grupių, kurioms reikia daugiausia pagalbos. Tai pačio Seimo darbo brokas“, – sakė A.Zuokas. Debatuose Z.Balčytis pritarė, kad nelygybė yra labai didelė: „Mes turime pradėti kalbėti apie ai. Nelygybė yra labai didelė. Mes turime kalbėti apie tai, kad daugiau gaunantys turi prisidėti mokėdami didesnius mokesčius. Iš krizės Lietuva ėjo labiausiai pažeidžiamų grupių sąskaita – neįgaliųjų, pensininkų. Politikai turėjo priimti sprendimą solidarizuotis su Lietuvos žmonėmis.“
Kandidato B.Ropės teigimu, sumažintų atlyginimų klausimas tik iliustravo, kad eidama į rinkimus valdžia žada daug įvairių dalykų, tačiau pasitaikius pirmai progai, žiūri tik savęs.
„Biudžetas lyg grįžta į prieškrizinį lygį, tačiau sumažintų atlyginimų koeficientai taip ir liko tokie. Valdžia kai nori realizuoti savo programas, randa galimybes, o žmogus, kažkaip išgyvens. Būdamas prezidentu, inicijuosiu, kad jeigu grįžta biudžetas, turi grįžti ir žmonių pajamos“, - sakė B.Ropė. A.Paulauskas taip pat akcentavo, kad politikų atlyginimų sugrąžinimas į ankstesnes pozicijas buvo klaida.
„Man visada patiko skandinaviškas metodas, kai politikų atlyginimas priklauso nuo vidutinio tos šalies atlyginimo dydžio. Galima susitarti ar du vidutiniai, ar pusantro vidutinio bus išmokama politikams. Reiškia, gerėjant gyvenimo sąlygoms, didėtų ir politikų atlyginimai“, - aiškino A.Paulauskas.
Anot jo, parinkus tokį optimalų sprendimą būtų patenkinti dauguma žmonių.
V.Tomaševskis sakė, kad nesišvaisto tuščias žodžiais – tapęs prezidentų jis rūpintųsi, kad gyventojai kišenėje turėtų daugiau.
A.Zuokas pasakojo bendravęs su Anglijoje dirbančiais lietuviais, kurie teigė, kad negrįžta į Lietuvą vien dėl apgailėtino dydžio atlyginimų.
„Todėl jie dirba Anglijoje, o ne Lietuvoje. Šiandien pagal gyventojų pajamas esame ES gale. Už mūsų tik Rumunija ir Bulgarija“, - sakė A.Zuokas.
B.Ropė siūlė kuo greičiau įvesti progresinius mokesčius, bei pradėti vykdyti regioninę politiką.
Įteisinti vokelius ar ne?
Kandidatai turėjo pasiūlyti kaip Lietuvoje gerinti sveikatos apsaugą ir mažinti kyšių mastą medicinoje. Ką siekiate daryti – įteisinti vokelius ar juos išnaikinti, gal įvesti privatų sveikatos draudimą?
Anot A.Paulausko sveikatos apsauga atrodo nekaip, todėl ją reikėtų reformuoti.
„Eilės, smulkus kyšininkavimas, žmonių pasipiktinimas, gydytojų migracija... Pirma, turi veikti valstybinė draudiminė sistema. Turime atsisakyti kvotų ir limitų. Nenormalu, kad žmonės atėję į sveikatos įstaigą, penki priimami nemokamai, o šeštas turi mokėti, nes baigėsi kvota.
(...) Antra, siūlau įvesti papildomą pakopą – papildomą savanorišką draudimą. Taip pat padėkos gydytojams siekia 5 mlrd. litų. Jau geriau žmonės draustųsi savanorišku draudimu, tada ir gydytojų migraciją sumažintume ir kiltų atlyginimai“, - sakė A.Paulauskas.
Politiko nuomone, tuomet nekiltų klausimas – ar privati medicina ar valstybinė: „Turi pinigai eiti paskui pacientą.“
A.Zuokas pabrėžė, kad dabartinė sveikatos apsaugos sistema veikia ligonių kūrimui, o ne atvirkščiai. Taip pat jis pabrėžė, kad reikėtų užsiimti ligų prevencija.
„Nuo 2005 metų sveikatos apsaugai skiriamas biudžetas padidėjo dvigubai, tačiau kokybė ne. Mano pagrindiniai siūlymai – turime skirti didžiausią dėmesį prevencijai, šeimos gydytojams, kad vėliau nebūtų tų ligonių, kuriuos bus brangu gydyti“, - sakė A.Zuokas.
B.Ropė pateikė skaičius - vienas litas skirtas ligų prevencijai, prilygsta 24 litams ligos gydymui.
V.Tomaševskis atkreipė dėmesį į vaistų kainų politiką: „Reikia užkirsti kelią monopolininkams, turime apsvarstyti galimybę pigesnių vaistų importavimui. Mokame daugiausiai Europoje už vaistus.“
Pakalbėkime apie homoseksualus Ką kandidatai į prezidentus galvoja apie homoseksualų santuokas , partnerystę ir teisę įsivaikinti. Pirmas pasisakęs Z.Balčytis pasitelkė Belgijos pavyzdį – visuomenė buvo nepatenkinta, tačiau ilgainiui susigyveno su tuo.
„Šis klausimas kiekvienoje valstybėje yra skirtingai suprantamas. Aš esu už tai, kad mes turime pripažinti tai, kad tokie žmonės yra tarp mūsų ir jie yra visuomenės dalis. (...) Aš už tai, kad mes turime šviesti visuomenę ir tai yra visų politikų uždavinys“, - aiškios pozicijos nepareiškė Z.Balčytis.
Paragintas konkretizuoti, Z.Balčytis išsisuko pasakydamas, kad mes turime gerbti seksualinių mažumų klausimus.
A.Paulauskas pareiškė esantis demokratiškas žmogus. Tačiau aiškiai pasakė, kad Lietuvoje tarpusavyje tuoktis turėtų tik vyrai ir moterys.
„Aš esu prieš santuokas ir prieš įvaikinimą“, - savo nuomonę pasakė A.Paulauskas.
„Kaip prezidentas atstovausiu ir ginsiu visus žmones. Bet į šeimos institutą brautis tikrai nereikia, nes tai yra visuomenės pagrindas“, - sakė jis. A.Paulauskas pabrėžė, kad visuomenė turi gimdyti vaikus, o homoseksualų sąjungos to negalėtų išpildyti.
B.Ropė pasisakė už tradicinę šeimą.
A.Zuokas pritarė homoseksualų partnerystės įteisinimui, tačiau pasisakė prieš tos pačios lyties žmonių santuokas ir įsivaikinimus.
V.Tomaševskis kalbėdamas homoseksualų tema, truputį painiojosi ir tai vadino „būkle, liga ir blogiu“. Jis pabrėžė, kad yra prieš vaikų įvaikinimą, nes tai jau „būtų panašu į iškrypimą“.
Jis piktinosi, kad debatuose kalbama apie seksą. Politikas aiškino, kad nereikia „visuomenei primesti tokių problemų“.
Kaip surinkti mokesčius?
Kaip planuojate reformuoti „Sodrą“, kad paskatos jai mokėti mokesčius padidėtų? O gal geriau „Sodrą“ palaipsniui privatizuoti? Taip skambėjo dar vienas klausimas kandidatams. V.Tomaševskis pabrėžė kovą su kontrabanda, šešėliu ir korupcija: „Korupcija blokuoja įplaukas į „Sodrą“. Mes prarandame milijardus“, - aiškino V.Tomaševskis ir pridūrė, kad tuos pinigus reikėtų gerai panaudoti. Vėliau politikas citavo Šventąjį Raštą.
„Galbūt reikėtų peržiūrėti sistemą, kur būtų galima pačiam žmogui pasižiūrėti kokia yra jo „Sodros“ įmokų suma. Antra, ateityje turime pereiti prie ekonominės sistemos stiprinimo, darbo vietų kūrimo, regioninės politikos, tik taip mes užtikrinsime pajamas iš kurių ateityje turėsime ir didesnes įplaukas į valstybės biudžetą ir „Sodrą“, - sakė Z.Balčytis.
A.Zuokas pakartojo ką sakė ir ankstesniuose debatuose, kad padėtų ir tai, jeigu valstybinės įstaigos nepirktų paslaugų iš tų įmonių, kurios savo darbuotojams moka minimalius atlyginimus.
„Antra, šešėlyje turime 30 proc. darbo užmokesčio. Čia yra dideli rezervai kur mano manymu, valstybė yra labai neveikli, jeigu leidžia tam šešėliui tarpti. Manau, kad prezidentas jungdamas Vyriausybę, Seimą, teisėsaugos institucijas, veikdami kartu visuomene, šviesdami ir aiškindami kodėl reikia ir verta mokėti mokesčius, tikrai sumažintų „Sodros“ deficitą“, - sakė A.Zuokas.
Pašalpa prieš darbą
Kaip kandidatai reformuotų socialinės paramos sistemą, kad išlaikytiniams norėtųsi pradėti dirbti?
B.Ropė teigė, kad sprendimas – atlyginimų didėjimas ir savivaldos reikšmė. Su pastaraisiais teiginiais sutiko praktiškai visi kandidatai.
Vilniaus meras atkreipė dėmesį, kad dauguma gyventojų yra suinteresuoti gauti mažesnį atlyginimą tam, kad gautų dar ir pašalpą. Jis pabrėžė ir savivaldos reikšmę, nes tokiu lygmeniu lengviau sukontroliuoti, kad pašalpą gautų tie žmonės, kuriems tikrai jos reikia.
Tam pritarė ir A.Paulauskas. Politikas pabrėžė, kad socialinė parama skiriama žmonėms yra reikalinga tam, kad žmogus nenukristų žemiau skurdo lygio: „Tačiau ją turi gauti tik tie, kuriems tikrai to reikia. Savivaldybės gali tikrai įsitikinti ar jam to reikia, ar tik prisiduria prie nelegalių savo pajamų.“
V.Tomaševskis akcentavo, kad negalima visų žmonių, kurie gauna pašalpas ir kompensacijas, vadinti tinginiais ir išlaikytiniais.
Penkios laidos – 4 temoms
LRT debatai vyksta tokiu principu: penkios laidos skirtos keturioms stambioms temoms – nuo ekonomikos iki teisėtvarkos ir užsienio politikos. Klausimus kandidatams rengia LRT žurnalistai, pasitelkę atitinkamų sričių specialistus.
Kiekvienoje laidoje parenkama tiek klausimų, kiek dalyvauja kandidatų. Klausimai žinomi tik specialiosios laidos vedėjui.
Klausimai kandidatams paskirstomi burtais – po vieną kiekvienam kandidatui. Į juos kandidatai atsakys pagal eilę, kuri taip pat nustatoma burtų keliu.
Kiekvienas kandidatas turi 120 sekundžių atsakyti į savo ištrauktą klausimą. Po kandidato atsakymo tuo pačiu klausimu galės pasisakyti ir kiti kandidatai, jiems skiriama po 60 sekundžių.
Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną. Juose varžysis septyni kandidatai. Antrasis turas, jei jo reikės, bus organizuojamas kartu su EP rinkimais gegužės 25 dieną.
