Šio AT išaiškinimo nekantriai laukė neteisėtu praturtėjimu kaltinami asmenys, žemesnių instancijų teismai, prokurorai ir net Prezidentūra.
Mat teismams jau perduota per 30 bylų ir pradėta apie 160 ikiteisminių tyrimų dėl įtarimų, kad į teisėsaugos akiratį patekusių asmenų turtai buvo susikrauti neteisėtais būdais.
Bet realiai iki šiol priimtas tik vienas įsiteisėjęs sprendimas. Teismai suabejojo, kaip taikyti neteisėto praturtėjimo teisinę normą ir ja numatytą bausmę – nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą.
Pirmiausia kilo abejonė, ar galima bausti asmenis, kurie ne mažesnės nei 65 tūkst. litų vertės teisėtomis pajamomis nepagrindžiamą turtą įsigijo anksčiau, negu buvo priimta atitinkama teisės norma.
Būtent tokiu pagrindu paskelbtas išteisinamasis nuosprendis vienoje neteisėto praturtėjimo byloje ir paskatino prokuratūrą kreiptis į AT.
Žemesnės instancijos teismai jau buvo išteisinę bedarbį V.Švedą ir darbininke dirbančią jo sutuoktinę S.Švedienę, nes jie įsigijo teisėtomis pajamomis nepagrįsto kone 800 tūkst. litų vertės turto maždaug pusantrų metų anksčiau, nei buvo priimta neteisėtą praturtėjimą kriminalizuojanti įstatymo pataisa.
AT nutartis skelbia, jog ši teisės norma gali būti taikoma ir atgaline data – už nusikalstamas veikas, atliktas iki jos įsigaliojimo.
Tai turėtų kelti nerimą ne tik išteisintiems Švedams, bet ir kitiems kaltinamiesiems, tarp jų ir kontrabandos karaliumi tituluojamo V.Karaliaus sūnui E.Karaliui, kurį apylinkės teismas nubaudė 13 tūkst. litų bauda ir nusprendė konfiskuoti 1 mln. 675 tūkst. litų vertės turto.
Vis dėlto prokurorai, išgirdę AT nutartį, netryško entuziazmu. Teismas pripažino, jog atgaline data taikyti įstatymo negalima, bet esą bausti leistina už veikas, kurioms jau jų padarymo metu buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Kartu AT paskelbė, kad toks įstatymo taikymas yra nevienareikšmis ir teismams paliekama teisė apsispręsti konkrečiu atveju.
Atrodo, prokurorus glumina ir AT nuostata, kad savininko nesugebėjimas teisėtomis pajamomis pagrįsti įgyto turto nėra pagrindas pripažinti jį kaltu neteisėto praturtėjimo bylose.
Nekaltumo prezumpcijos principas visose bylose numato, kad ne kaltinamasis turi įrodinėti savo nekaltumą, o prokurorai jo kaltumą. Tačiau čia jiems teks įrodinėti ne tik tai, jog kaltinamasis negalėjo įsigyti nuosavybės teisėtai, bet ir pagrįsti, kad jo turtų šaltinis buvo baudžiamąją atsakomybę užtraukianti veika.
Tai įrodyti labai sunku. Kaltinamieji išradingai pasitelkia į pagalbą visokių aitvarų – dėdžių ar tetų, neva sunešusių jiems turtus. Negana to, ne visi neteisėto praturtėjimo būdai laikomi kriminaliniu nusikaltimu. Prokurorams teks pagrįsti, kad tas turtas įsigytas, pavyzdžiui, iš korupcijos ar kontrabandos.
Bet tai sunkūs nusikaltimai. Jei jie įrodomi, kaltinamieji paprastai baudžiami laisvės atėmimo bausmėmis. Įmanoma konfiskuoti ir iš tokios nusikalstamos veikos įgytą turtą.
Tuomet kyla klausimas, ar prezidentės D.Grybauskaitės siūlymu priimtos teisės normos tikrai esmingai keičia teisminę praktiką ir gali būti efektyvus kovos su korupcija bei kontrabanda ginklas.
Tuo galima labai abejoti jau vien todėl, kad per pusketvirtų šių teisės normų galiojimo metų tik vienoje byloje yra įsiteisėjęs turto konfiskavimo sprendimas. Bet ir tas dar galutinai neįgyvendintas.
Prezidentūra mėgino aiškinti, jog AT patvirtino D.Grybauskaitės teisumą – esą pripažinta, kad neteisėto praturtėjimo veikos pagrįstai kriminalizuotos.
Tik ar tikrai? Mat tokias bylas nagrinėję teismai ėmė abejoti, ar čia iš viso galima taikyti baudžiamąją atsakomybę, ar nepažeidžiama nekaltumo prezumpcija iš kaltinamųjų reikalaujant pagrįsti turimo turto šaltinius.
Jei AT būtų suabejojęs pačiu neteisėto praturtėjimo kriminalizavimu, tai būtų antausis šį įstatymą, kaip didelį savo asmeninį nuopelną kovojant su kontrabanda ir korupcija, pateikiančiai prezidentei.
Bet triumfuoti Prezidentūrai dar per anksti. Du AT teisėjai pareiškė atskiras nuomones, kad minėtas baudžiamasis įstatymas prieštarauja Konstitucijai.
Neatmestina, jog kuris nors neteisėto praturtėjimo bylą nagrinėjantis teismas kreipsis išaiškinimo į Konstitucinį teismą.
Iš visų ES šalių tik Lietuvoje ir Prancūzijoje už neteisėtą praturtėjimą numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Beje, netgi pats AT pirmininkas G.Kryževičius mano, jog nueita ne pačiu geriausiu keliu.
Šio teisininko nuomone, kovojant su šešėliu daugiau realios naudos galėtų duoti civilinės ir administracinės teisės priemonės. Tik reikėtų naujų teisės normų, kurios leistų konfiskuoti iš šešėlinės veiklos įgytą turtą.
Tai būtų gerokai paprasčiau, nei įrodyti kriminalinius nusikaltimus ir tik tuomet taikyti neteisėtai įgyto turto konfiskavimo bausmę, taip atlyginant žalą valstybei.
