Na, dėl alaus, kaip vienos didžiausių gėrybių, galima ir pasiginčyti, vienų skrandžiui mielesnis alus, kitų vynas, trečių — vaisių sultys.
Skubu pasakyti, kad turimas omenyje nealkoholinis alus ir nealkoholinis vynas — kad nesikabinėtų be reikalo Sveikatos apsaugos ministerija, Tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.
Bet kad krepšinis ir merginos yra puikūs dalykai, nesiginčys nė vienas heteroseksualus lietuvis.
Ypač merginos — juk kažkuris klasikas sakė, kad ne bokštų didumu, ne tramvajų gausumu, o jį puošiančių moterų grožiu garsėja miestai. Gal taip klasikas ir nesakė, bet dabar mes pasakėme!
Gaila truputį, kad mūsų miesto dailiojo turto pasigviešė pilvūzai iš Vakarų. Nieko nepadarysi, globalizacijos teikiami privalumai — Šengenas, Europa be sienų, NATO užtikrinta Lietuvos oro erdvės kontrolė turi savo kainą.
Kai pagalvoji, Kauną pašiepiantys posakiai (juos dažniausiai ir sugalvoja patys kauniečiai) įgauna priešingą, nei norėta įdėti, prasmę. Tampa ne niekinamais ir pajuokiamais, o atvirkščiai — pakeliančiais ūpą.
Prisimenate jau iki banalumo nuvalkiotą frazę, esą Kaunas tapo pakelės degaline tarp Vilniaus ir Klaipėdos?
Logiškai pasvarstykime, ką tai reiškia. Ogi tai reiškia, kad šioje jungtyje iš trijų dėmenų — Vilniaus, Kauno, Klaipėdos — būtent Kaunas yra svarbiausioji grandis.
Juk jeigu nuo sostinės iki pajūrio, apie 350 kilometrų, važiuoja tūkstančiai automobilių, be labai didelės pakelės degalinės jie niekaip neišsivers. Ji svarbiausia.
O dabar įsivaizduokime, kad toji degalinė bankrutuoja ir užsidaro. Tuomet, gerbiamieji ministeriai, vadybininkai, narkohipiai ir visokie galvakrušiai iš Vilniaus, sudiev jūsų svajonės apie pajūrio kopas. Išlipsite ties Grabuciškėmis, jūsų lauks plačiosios Kauno marios.
Kauniečiai pastaruoju metu gavo progą bauginti save nauja baime ir dar labiau gilinti saviniekos kompleksus. Tai dėl "Rail Paltica 2" projekto — kažkodėl Kaune manoma, jog Vyriausybė užsispyrė paaukoti milijardą litų ir tiesti greitavėžio eurogeležinkelio trasą per Vilnių tyčia, kad pakenktų Kaunui.
Nors "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Stasys Dailydka ne kartą aiškino: sumanymo esmė yra ne išmesti iš projekto Kauną, o įtraukti Vilnių.
Kad ir kaip ten būtų, tegul centrinė valdžia ten, sostinėje, apsiverčia aukštielninka su savo geležinkeliu. Kauniečiai gimę skraidyti, ne šliaužioti bėgiais. Turime net du oro uostus.
Greituoju traukiniu nedideliais atstumais (Vilnius—Kaunas—Klaipėda) važiuoti gerai, bet iš esmės tai yra morališkai pasenusi ir brangi transporto priemonė. Ji neilgai trukus virs tokia egzotiška prabanga, kaip kelionė arklių traukiama pašto karieta.
Kas kita aviacija. Štai dėl pigių skrydžių maršrutų, investicijų į Karmėlavos oro uostą kauniečiai, vietos valdžia tikrai turi kautis iki galo. Gal kai kam ir žarnas paleisti (netiesiogine prasme, aišku).
Pasaulyje didžiausia šiuolaikiškos infrastruktūros plėtra susijusi būtent su oro uostais. O geležinkelio stotys tiek naudos ir teduoda, kiek gali duoti šiukšlynai, valkatos ir prostitutės.
Iš tiesų Kaune yra ne trys, o keturi geriausi dalykai pasaulyje. Be krepšinio, alaus ir gražių moterų. Ketvirtasis — tai džiazas.
Prasidėjęs eilinis "Kaunas Jazz" festivalis iš tiesų yra išskirtinis, tai pripažįsta iš įvairių pasaulio kampų sulėkę atlikėjai ir šios muzikos žanro gurmanai.
Šiais metais atvyksta muzikantai iš JAV, Izraelio, Norvegijos, kitų šalių. Tikėkimės, kad Kaune jie matys ne duobėtas gatves, elgetas prie Soboro, o iki pakvaišimo nuo džiazo ritmų pašėlusią publiką.
Nes nuo ketvirtadienio skveruose, salėse ir gatvėse išsiliejusi muzika nėra tik paprasčiausia muzika, džiazas išgydo net vėžį, tik reikia mokėti klausytis.
Pagaliau džiazas padeda užlyginti ir duobes. Jei ne duobes, tai nors ištrupėjusius šaligatvius pakeisti. Jau festivalio išvakarėse miesto tvarkdariai triūsė Laisvės alėjoje, prie fontano keitė šaligatvių trinkeles.
Nežinia, ar tai susiję su "Kaunas Jazz" festivaliu, bet miestiečiams jokio skirtumo, su kuo tai susiję, nors ir su žemės drebėjimo padarinių likvidavimo Taškente jubiliejumi — svarbiausia, kad Laisvės alėjoje atsiras nors ir nedidelis plotas, kuriuo gali vaikščioti užvertęs galvą į sparčiai žaliuojančias liepas ar mėlynuojantį dangų.
Kauno opoziciniai politikai dažnai priekaištauja merui Andriui Kupčinskui, esą jis tarsi sovietų generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas pamėgo paradines akcijas — miestą tvarko tada, kai nori pasirodyti gerai dirbantis.
Artėjant festivaliams, savivaldos rinkimams. Neva ir troleibusų liniją į Parodos gatvę suskubta tiesti dėl artėjančių rinkimų.
Gal taip, o gal ir ne. Pats A.Kupčinskas tikina, jog K.Petrausko gatvės ir Savanorių įkalnės remontas neturi nieko bendro su viešųjų ryšių akcija. Tiesiog panaudojamos ES paramos lėšos.
Pagaliau, kalbant apie rezultatą, — koks skirtumas? Jeigu A.Kupčinskas miesto komunalinę virtuvę sugebės panaudoti savo rinkimų kampanijos blynams kepti, tai jo, kaip politiko, reikalas.
Kauniečiams svarbu važinėti ir vaikščioti tvarkingomis gatvėmis, nesvarbu, kokiu akstinu jos tvarkomos.
Tegul paskata būna džiazo festivaliai, rinkimai, raganų puota, "Žalgirio" pergalė prieš užatlantės profesionalus ar prieš Lietuvos provincijos mėgėjų komandą.
Rusai sako — duokite degtinės, progą surasime. Lietuviai kauniečiai pasakytų kitaip: duokite mums šventę arba rinkimus, o asfalto gatvių duobėms užlyginti mes surasime.
"Laikinoji sostinė"
