Už dirbamosios žemės pirkimo saugiklius įteisinančias įstatymo pataisas vakar balsavo 78 parlamentarai, prieš – septyni, o susilaikė penki.
Teisės aktas, jeigu jį pasirašys prezidentė, turėtų įsigalioti nuo šių metų gegužės, kai Lietuvoje baigsis draudimas žemę įsigyti užsieniečiams, rašo „Lietuvos rytas".
Daugeliui šių pataisų priešinosi Liberalų sąjūdžio atstovai.
Anot jų, saugikliai galimai prieštarauja Konstitucijai ir riboja žmonių konstitucinę teisę į nuosavybę.
Neleis baigti procedūrų
Seimas, be kita ko, nepristabdė valstybinės žemės pardavimo nebaigus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso. Už tokį „drąsuolės“ Aurelijos Stancikienės siūlymą balsavo tik 7 Seimo nariai, buvo prieš ir susilaikė po 33 parlamentarus.
Seimo nariai taip pat nesutiko, kad jau pradėtas žemės pirkimo procedūras būtų leidžiama baigti pagal iki gegužės 1-osios galiojusias taisykles.
„Lengva ranka nusispjovėte į žmones, kurie jau yra pradėję žemės pirkimo procedūras“, – pareiškė liberalas Eugenijus Gentvilas.
Ginčai dėl lietuvių kalbos
Seimas nepritarė ir A.Stancikienės siūlymams leisti žemę Lietuvoje įsigyti tik tiems, kurie moka lietuvių kalbą, mokėjo mokesčius Lietuvoje, nekelia grėsmės jos nacionaliniam saugumui, suverenitetui ar teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai ir bus pateikę įrodymus dėl ypatingų (finansinių, kultūrinių, giminystės, šeimos ir kilmės) ryšių su Lietuva ar vietos, kur norės įsigyti žemės, bendruomene.
„Pabandykite kitoje šalyje nemokėdamas kalbos įsidarbinti“, – Seimui atmetus šiuos siūlymus replikavo konservatorius Rimantas Dagys.
„Gal neleiskime krepšinio Lietuvoje žaisti tiems, kurie nemoka lietuvių kalbos“, – įsikišo liberalas Eligijus Masiulis.
Liks nuskriausti saviškiai
E.Gentvilas pataisas pavadino ne šios civilizacijos, o feodalinio periodo ir piktinosi, kad siekiant apsisaugoti nuo žemę galimai išpirksiančių užsieniečių skriaudžiami vietos gyventojai: „Bijodami, kad Lietuvoje žemės neišpirktų užsieniečiai, iš 2 mln. vietos gyventojų atimame teisę įsigyti žemės.“
Liberalų sąjūdžio atstovo teigimu, priėmus šį įstatymą daugelis emigrantų negrįš į Lietuvą: „Ar mes galvojame apie tuos jaunus žmones, kaimo berniokus, išvažiavusius iš Lietuvos į Airiją, Norvegiją, kad ten dirbtų, užsidirbtų, įgytų fermerystės patirties ir grįžę į Lietuvą nusipirktų žemės? Ne!
Jie turės grįžę į Lietuvą, turėdami pinigų, nuomotis žemę trejus metus. Tik tada galės nusipirkti. Sakykite, o kodėl tada tie vaikinai turi grįžti iš Airijos į Lietuvą, kuri atėmė teisę įsigyti nuosavybės Lietuvoje, apie kurią jie 10 ar 15 metų svajojo? Jie nusipirks žemės Airijoje. Jie negrįš į Lietuvą, nei jų pinigai, nei jų vaikai.“
Liberalas prognozavo, kad Seimui priėmus žemės įsigijimo saugiklių pataisas žemė atpigs, nes bus mažesnė jos paklausa.
Socialdemokratas Mindaugas Bastys ramino, jog Seimui reikia priimti pataisas, o jeigu vėliau paaiškės, kad jos trukdys žemdirbiams, bus galima vėliau pataisyti.
Užsieniečiai parlamentarams – nė motais
Kęstutis Kristinaitis
Korporacijos „Matininkai“ prezidentas
„Paradoksali situacija. Šiemet nuo sausio 1-osios įsigaliojo įstatymas, kuris supančiojo savininkus, norinčius parduoti žemės ūkio paskirties žemę.
O dabar barjerai sustatyti tiems, kurie tokios žemės nori nusipirkti.
Kurpiant įstatymą visą laiką buvo mojuojama lozungais, kad nuo gegužės 1-osios gali prasidėti užsienio fizinių asmenų intervencija į Lietuvą. Ir kad jie sukels pavojų valstybės saugumui, teritorijos vientisumui.
Bet žinant, kokie saugikliai jau suvaržė žemės savininkus – galimus pardavėjus ir kokie įsigalios žemės pirkėjams, nebematyti užtvarų, turinčių apsaugoti nuo „blogiukų“ užsieniečių.
Visi tie saugikliai skirti būtent Lietuvos piliečiams.
Ir toks įstatymas atsirado ne bet kada, o kai rengiamasi referendumui dėl žemės nepardavimo užsieniečiams.
Iš kur tas baimės burbulas? Užsieniečiai pastaruosius 10 metų labai smarkiai nesiveržė į Lietuvą, vargu ar veršis ir ateityje.
Pats Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turi surinkęs Registrų centro duomenis, kiekgi tos žemės Lietuvoje nuo 2004-ųjų prisipirko užsieniečiai.
2014-ųjų sausio duomenimis, Lietuvoje užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys valdė 874 hektarus įvairios paskirties žemės, iš jų žemės ūkio paskirties – vos 323 hektarus, kurie yra išdalinti į 75 sklypus. Tai – vos vienas vidutinis ūkis.“
Įsigytą žemę bus privalu dirbti
* Nuo gegužės 1-osios dirbamąją žemę Lietuvoje leidžiama pirkti ir užsieniečiams, ir bendrovėms. Visiems bus taikomos vienodos pirkimo sąlygos.
* Žemę bus galima įsigyti nebūtinai toje vietovėje, kur pirkėjas gyvena. Tačiau jos įsigijimas bus siejamas su žemės ūkio produkcijos gamyba, o įsigytą žemę bus privalu dirbti 5 metus ir tik tada bus galima ją parduoti.
* Iš dirbamosios žemės pirkėjų bus reikalaujama ne mažiau kaip 3 metus per pastaruosius 10 metų iki akcijų (dalių, pajų) įsigijimo sandorio vykdyti žemės ūkio veiklą ir deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius; fiziniams asmenims papildomai – turėti su žemės ūkiu susijusį išsilavinimą arba būti įregistravusiam ūkininko ūkį; juridiniams asmenims papildomai – gauti daugiau kaip 50 procentų metinių įplaukų iš žemės ūkio produkcijos realizavimo ir įrodyti ekonominį gyvybingumą.
* Seimas paliko maksimalų įsigyjamos žemės kiekį – 500 hektarų. Daugiau žemės galės pirkti tik gyvulių augintojai – jų perkamos žemės kiekis priklausytų nuo auginamų gyvulių skaičiaus.
* Asmenis, norėsiančius įsigyti daugiau kaip 10 ha žemės, parlamentarai įpareigojo gauti leidimus iš Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal perkamos žemės buvimo vietą. Šio leidimo nereikės, jei bendras jau turimos ir naujai įsigyjamos ūkininko ar bendrovės turimos dirbamosios žemės plotas neviršytų 10 ha.
* Siekdamas apriboti galimas spekuliacijas dirbamąja žeme, Seimas sugriežtino reikalavimą dėl žemės kiekio valdymo susijusiems fiziniams asmenims ir bendrovėms – siūloma asmenis susijusiais laikyti tuomet, kai ta pati įmonė ar tas pats asmuo turės daugiau kaip ketvirtadalį (dabar – 50 proc.) akcijų arba pajų, jei tai būtų žemės ūkio bendrovė, arba tas pats asmuo būtų įsteigęs kelias įmones, kuriose valdo daugiau kaip 25 proc. (dabar – 50 proc.) akcijų.
* Susijusių asmenų įsigyjamas žemės plotas būtų skaičiuojamas kaip bendras.
* Dabar bendrovėms ir ūkininkams galima įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės. Nuo šių metų susijusiems asmenims taip pat negalima įsigyti daugiau kaip 500 hektarų žemės.
