Su juo kalbuosi apie aštuntą valandą ryto, Kuršių nerijoje esančioje štabavietėje, iš kurios koordinuojami visi gaisro gesinimo darbai.
Saulėtą rytą čia vyksta intensyvus darbas: ugniagesiai gelbėtojai siunčia pajėgas į gaisro židinius, analizuoja informaciją, dirba policijos pareigūnai, atvykęs Neringos meras Darius Jasaitis, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, virš galvų skraido lietuvių ir latvių kariuomenių sraigtasparniai.
Ugniagesių technika zuja pirmyn atgal – iš marių pasipildę vandens, gelbėtojai važiuoja atgal į gaisravietę.
Įdomu tai, kad tarp ugniagesių nėra nė vienos moters. Tiesa, tarp kareivių šeštadienį pasirodė viena karė - 25 m. Jolita Golmataitė. Mergina pasakojo, kad nebijo kasti griovių: „Atvažiavome pakeisti kitų kareivių. Nebijau sunkaus darbo.“
Kirs senutes pušis
„Buvo labai pavojingas momentas, kai ugnis vos nepersimetė į Juodkrantę. Ugnis pradėjo labai greitai slinkti link kalnapušių masyvo. Jeigu masyvas būtų užsidegęs, būtų labai liūdna.
Kalnapušės dega labai kaitriai ir smarkiai – ugnis labai lengvai peršoka mineralizuotas zonas. Didžiuojuosi savo darbuotojais – kai kurie atlėkė net iš atostogų“, - pasakojo A.Feser.
Parko vadovė pasakojo savo akimis mačiusi, kaip šėlstanti ugnis peršoko išvalytą keliasdešimties metrų ruožą. A.Feser teigė, kad planuojamas dešimties metų trukmės miškotvarkos projektas, pagal kurį bus rekonstruojami kalnapušių masyvai. Paprastai tariant, senas kalnapušes reikia iškirsti. Vietoje jų bus atsodintos paprastosios pušys.
„Pirma smėlynuose sodinamos kalnapušės, jos sutvirtina smėlį. Tačiau vėliau jas būtina pašalinti ir atsodinama paprastoji pušis. Toks yra planas. Tačiau sovietmečiu buvo neatkreiptas dėmesys. Priėjome ribą, kai jas būtina iškirsti“, - sakė parko direktorė.
Iš viso, bendras gaisro plotas siekia 125 hektarus. Ši informacija buvo patvirtinta šeštadienio rytą.
Apsidairius – anglis
Kartu su gelbėtojais patraukėme į gaisravietę.
Su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) visureigiu nusigavome į vietą, kurioje sudegė viena ugniagesių autocisterna. Jos vertė – 800 tūkst. litų. Ši technika priklausė Klaipėdos komandai, tiesa yra viena rezervinė mašina, tačiau ji nėra tokia nauja ir moderni kaip sudegusi.
Pasižvalgius gaisravietėje apima slogus jausmas. Visur – apanglėję medžiai, nuo sunkių dūmų šleifo darosi sunku kvėpuoti. Kai kurie ugniagesiai pasakojo, kad iš gaisro vietos reikėjo greitai bėgti, nes vėjas nešė tikrą ugnies stulpą. Sunkiai įsivaizdavau, kaip tai galėtų atrodyti.
„Štai čia atsivėrė ugnies siena – iš abiejų pusių“ - rodydamas į kalnapušių masyvą toje vietoje kur sudegė autocisterna, sakė PAGD atstovas Donatas Gurevičius.
Keliaujant po gaisravietę kai kur smilksta dūmai – vyksta požeminis degimas, bet atviros liepsnos nėra. Prie tokių smilkstančių vietų su kastuvais darbuojasi kareiviai, miškininkai, vandenį lieja ugniagesiai.
Žemę rausia ir du traktoriai – jie daro mineralizuotus ruožus. Tai reiškia, kad iš tų ruožų šalinamos bet kokios degios medžiagos, paprastai tariant, žemė yra gerai suariama.
Rado šovinių
Važiuojat gilyn į išdegusią tankmę sutinkame ugniagesių komandą. Vienas iš jų meta man šokoladą – prieš vidurdienį gelbėtojai ilsisi ir pietauja.
Visi atrodo pavargę, bet vis dar juokauja. „Šovinius radau prie ana to medžio. Tas kairėje pusėje, apdegęs“, - nusikvatoja vienas gelbėtojas.
Jis pavojingus šaudmenis rado gesindamas gaisrą, įtariama, kad Kuršių nerijos teritorijoje pavojingų radinių gali būti dar ne vienas. Greičiausiai tai yra II Pasaulinio karo amunicija.
Ugniagesiai prisiminė istoriją, kai vienas ugniagesys gelbėtojas, aptikęs įtartiną sprogmenį, jį dar pačiupinėjo ir surikęs, kad jis pragariškai karštas, nėrė šalin.
„Dirbame labai pavojingą darbą“, - pusiau juokais, pusiau rimtai svarsto pietaujantys vyrai.
Svarsto priežastis
Iki šiol nėra aišku kodėl kilo šis didžiulis gaisras. Svarstoma, kad gaisrą įžiebti galėjo neatsargiai numesta nuorūka. Tačiau miškininkai linkę abejoti.
Mat pamačius dūmus, buvo aptikti du, vienas nuo kito nutolę gaisro židiniai. Paprastai tokių dalykų nebūna.
Vietiniai žmonės kalbėjo, kad Kuršių nerijoje dažnai kyla gaisrai. Maždaug balandžio 22-ąją, per vieno istorinio žmogaus gimtadienį.
Esą vienas pirotechnikos asas dažnai mėgdavo pakurti mišką. Liepsna atsirasdavo netikėtai ir tokiose vietose, kur paprastas žmogus neužklysta.
Verslininkai tiekia maistą
Baisiam gaisrui Kuršių nerijoje neliko abejingi vietos verslininkai.
„Mes esame „Pamario tako“ baro kolektyvas. Savanoriškai atvežėme žuvienės, naminės duonos. Atvažiavome, paklausėme ar pareigūnai nesupyks, jeigu atvešime sriubos, pasakė, kad nesupyks“, - į štabavietę su milžinišku puodu sriubos atvykęs sakė Romas Skubutis.
Verslininkas pripažino, kad baro kolektyvas buvo gerokai sunerimęs. Buvo pasiruošę vandens kibirų, ugniai persimetus į Juodkrantę vyrai būtų bandę išsaugoti turtą.
„Visi žmonės yra susitelkę. Jeigu galime padėti – padedame. Nelaimės sutelkia lietuvius, padedame vieni kitiems“, - sakė verslininkas.
Neringos savivaldybės užsakymu karšto maisto gelbėtojams atvežė ir restoranas „Kuršis“. Pietus apmokėjo savivaldybė.
Buldozerį atvarė ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRAC). Žemes buldozerininkas vartė neatlygintinai.
Šeštadienį prieš vidurdienį į gaisravietę atvyko ir keli keturračiai – su jais štabavietės vadui lengviau apžiūrėti gaisro vietą. Teritorijos apžiūrėti pakilo ir sraigtasparnis.
Šeštadienio rytą pajėgos gesino tris gaisro židinius, vidurdienį liko tik pavieniai gaisro židiniai. Vėliau vidurdienį gaisro židiniai vėl pradėjo plisti, vėjas ugnį blaškė į visas puses.
