Lietuvos vadovė su kitų šalių ir ES institucijų vadovais, tarptautinių organizacijų, religinių bendruomenių atstovais dalyvaus iškilmingose šv. Mišiose, kurias Šv. Petro bazilikos aikštėje aukos Popiežius Pranciškus, pranešė Prezidentūra.
Į kanonizacijos iškilmes taip pat atvyks Ispanijos karalius Juanas Carlosas I, Belgijos karališkoji pora, JAV viceprezidentas Josephas Bidenas, dabartinis ir buvęs Lenkijos prezidentai Bronislawas Komorowskis bei Aleksandras Kwasniewskis, „Solidarumo“ lyderis Lechas Walesa, ES vadovai Hermanas Van Rompuy ir Jose Manuelis Barroso. Iš viso iškilmėse laukiama valstybinių delegacijų iš 80 šalių ir daugiau nei milijono maldininkų.
Taip pat numatomas prezidentės susitikimas su popiežiumi Pranciškumi.
Atvelykio proga šalies vadovė popiežiui veža dovanų Lietuvos tautodailininkų tradiciniais raštais išmargintus medinius velykinius margučius.
Po kanonizacijos iškilmių D.Grybauskaitė planuoja apsilankyti Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje ir susitikti su kanonizacijos ceremonijoje dalyvavusiais Lietuvos vyskupais, Romoje studijuojančiais Lietuvos dvasininkais.
Prezidentės teigimu, popiežių Jono Pauliaus II ir Jono XXIII veikla buvo labai svarbi Lietuvai ir turėjo didelę įtaką katalikų bažnyčiai bei tikintiesiems.
„Popiežių Joną Paulių II, kurio motina kilusi iš Žemaitijos, su Lietuva siejo ypatingas ryšys. Savo veikla jis skleidė pagarbą žmogaus teisėms ir orumui, laisvės ir demokratijos idealus. Jis tvirtai pasisakė už tautų apsisprendimo teisę ir rėmė Lietuvos nepriklausomybę. Jonas Paulius II buvo pirmasis ir vienintelis popiežius, atvykęs į Lietuvą. Mūsų šalyje jis lankėsi 1993 metais iš karto po sovietinės armijos išvedimo“, - teigiama Prezidentūros pranešime.
Popiežiumi 1958 metais įšventintas Jonas XXIII daug prisidėjo, siekiant modernizuoti katalikų bažnyčią, skatinant katalikų vienybę ir apeigas nacionalinėmis kalbomis, mažinant bažnyčios izoliaciją sovietų okupuotose valstybėse. Jo pastangomis sovietmečiu buvo leista Lietuvos kunigams mokytis Vatikane.
