Valdančiajai daugumai priklausančios Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vedlys paprašė, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė vetuotų ketvirtadienį priimtas prieštaringai vertinamas žemės pirkimo saugiklius įteisinančias įstatymo pataisas.
Anot P.Gražulio, priimtas vadinamasis saugiklių įstatymas esą yra korupcinio pobūdžio, sukuria naujas landas žemgrobiams ir yra kliūtis pradedantiesiems ūkininkams.
Penkias priežastis, kodėl priimtos įstatymo pataisos turėtų būti vetuotos kreipimesi į prezidentę išvardijęs P.Gražulis jas turėjo daug progų išsakyti ir Seime. Bet tuo metu, kai pataisos buvo priimamos, Seimo posėdžių salėje parlamentaro nebuvo nė kvapo.
Greičiausiai todėl P.Gražulis nežino ir klaidina prezidentę, kad Seimas atsisakė į įstatymą įrašyti nuostatą, jog Lietuvos žemė yra jos nacionalinis turtas. Jei būtų buvęs salėje, tikrai būtų girdėjęs, kokiais audringais draudimo parduoti žemę užsieniečiams priešininkų plojimais buvo palydėtas balsavimas dėl šios nuostatos.
Bet Seimo salėje P.Gražulio nebuvo net tada, kai buvo balsuojama dėl jo paties pasiūlytos pataisos. Skandalingasis politikas į ją įsiveržė jau nuskambėjus gongui, reiškiančiam, jog įstatymas priimtas, ir pradėjus svarstyti lydimuosius įstatymus.
Į salę lyg viesulas įvirtęs politikas ėmė reikalauti žodžio, o jo negavęs – piktintis, kad dirbama buvo ir per pietų pertrauką. „Staiga kažkas sugalvojo darbuotis per pietų pertrauką. Kaip čia, kada balsavote? Aš tai nebalsavau! Kada buvo balsuojama?“ – sumaištį ėmė kelti balsavimus praleidęs P.Gražulis.
Triukšmingąjį parlamentarą jau ne pirmą kartą teko tramdyti konservatorei Vidai Marijai Čigriejienei: „Petrai Gražuli, kur buvai, kada buvo siūloma lietuvių kalbą mokėti? Taip ir pramiegojai? Dabar ardotės abu su Aurelija (Stancikiene. – Red.). Aurelija apskritai žinos visus klausimus. Ko ji taip dėl tos žemės draskosi? Tiesiog ausyse ūžia, nežinau. Tarsi jos turėtų!“
Beje, panašiai P.Gražuliui jau buvo nutikę prieš kelerius metus, kai dėl neaiškių priežasčių jis pavėlavo į balsavimą dėl šeimos sampratos. Tuomet buvo užsimota perrašyti Konstituciją taip, kad būtų užkirstas kelias homoseksualioms santuokoms.
Aršiai su lytinėmis mažumomis kovojantis parlamentaras tuomet pavėlavo į balsavimą, kurį konservatoriai ir kiti tradicinių šeimos vertybių saugotojai pralaimėjo, nes pritrūko būtent P.Gražulio balso. Iniciatyvą sužlugdęs politikas teisinosi turėjęs reikalų Kaune, labai skubėjęs, bet nespėjęs. Šįkart P.Gražulis portalui tvirtino, kad tuo metu, kai vyko pataisų priėmimas, jis buvo išvykęs susitikti su žemdirbiais ir nesitikėjo, jog vyks balsavimai. „Ne vien tik P.Gražulio nebuvo. Bet taip jau nutinka, kad jeigu kas nors blogai, tai P.Gražulis kaltas. Pasirodo, nė minutei negali iš to Seimo išeiti. Nesakau, kad neturėjau būti Seime, bet tas mano buvimas šiuo atveju greičiausiai nieko nebūtų pakeitęs“, – svarstė politikas. Vetuoti Seimo skubiai palaimintas pataisas prezidentės jau paprašė ir opozicijai priklausantis Liberalų sąjūdis. Seimas skubėjo, kad saugikliai įsigaliotų nuo gegužės, kai Lietuvoje baigsis draudimas žemę įsigyti užsieniečiams.
Bet liberalai mano, kad numatytas reglamentavimas ne tik neužtikrina, bet netgi riboja asmenų teisę į nuosavybę. Vetuoti pataisas prašantys parlamentarai nurodė keliolika priežasčių, kodėl Seimas vėl turėtų grįžti prie reikalavimų dirbamos žemės pirkėjams svarstymų.
Nuo gegužės 1-osios dirbamą žemę Lietuvoje leidžiama pirkti ir užsieniečiams, ir bendrovėms. Visiems bus taikomos vienodos pirkimo sąlygos. Žemę bus galima įsigyti nebūtinai toje vietovėje, kur pirkėjas gyvens.
Tačiau jos įsigijimas bus siejamas su žemės ūkio produkcijos gamyba, o įsigytą žemę bus privalu dirbti 5 metus ir tik tada būtų galima ją parduoti. Norintiems įsigyti dirbamosios žemės, reikės įrodyti, kad jie turi patirties – trejus metus ūkininkavo arba mokėsi su žemės ūkiu susijusios specialybės. Tiesa, buvo atsisakyta siūlymų mokėti lietuvių kalba arba nacionalizuoti jau įsigytą žemę, kai bendrasis jos plotas didesnis nei 500 hektarų ir panašiai.
