– Lyčių lygybės problemas labiau įprasta nagrinėti per socialinius reiškinius.
Tikslinis tyrimas, kaip klimato kaita veikia vyrus ir moteris, daugeliui gali atrodyti neįprastas, nes jiems tiesiog neateina į galvą, kad moterys ir vyrai daro nevienodą poveikį klimato kaitai ir patiria nevienodų pasekmių, – aiškino „Lietuvos ryto“ pakalbinta Europos lyčių lygybės instituto analitikė Jolanta Reingardė.
– Kuri lytis nukenčia labiau ir kodėl?
– Tyrimai rodo, kad nuo klimato kaitos sukeltų kataklizmų labiau nukenčia moterys.
Kai kuris nors regionas nusiaubiamas cunamių (įrodyta, kad padažnėję cunamiai yra klimato kaitos rezultatas), aukomis dažniau tampa moterys, nes jų veikla labiau susijusi su privačia erdve. Jos mažiau mobilios, nėra pajėgios greitai evakuotis ir išsigelbėti. Stichinių nelaimių metu jos daug dažniau žūsta ar sužeidžiamos.
Moterys dažniau atlieka darbus, susijusius su sveikatos priežiūra ir slauga.
Kai nuo stichinių nelaimių nukenčia daug gyventojų, moteris užgriūva gerokai didesnė našta teikti medicininę pagalbą aukoms. Moteris taip pat labiau užgula nukentėjusiųjų globa.
Be to, kai katastrofų metu sunaikinami namai, prarandamas būstas ir didelė dalis gyventojų evakuojama, moterys atsiduria viešosiose neapsaugotose erdvėse (palapinėse, laikinosiose stovyklose), kur daug dažniau patiria lytinę prievartą, pažeminimą.
– Ar kataklizmų metu vyrai ir moterys sulaukia tokios pat ekonominės pagalbos?
– Moterų pajamos mažesnės, ekonominė padėtis prastesnė visose valstybėse, ne tik Lietuvoje.
Kai įvyksta didelės nelaimės, ypač kai netenkama būsto, moterys turi mažiau išteklių atkurti savo gyvenimo sąlygas ir prisitaikyti.
Jų priklausomybė nuo partnerio arba valstybės paramos labai padidėja.
– Kodėl klimato pokyčiams vyrai ir moterys daro skirtingą įtaką?
– Vyrai daug dažniau važinėja galingais automobiliais, nors, man atrodo, tam nėra jokios būtinybės.
Moterys visame pasaulyje dažniau naudojasi visuomeniniu transportu, važinėja dviračiais ar vaikšto pėsčios. Pavyzdžiui, Lietuvoje vairuoja 40 procentų vyrų ir 10 procentų moterų.
Taip pat moterys suvartoja kur kas mažiau mėsos (mėsos pramonė išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų). Antai Vokietijoje moterys per dieną tokių produktų vidutiniškai suvalgo 53 gramus, o vyrai – 103 gramus.
Prastesnė ekonominė moterų situacija suteikia joms mažiau galimybių nei vyrams naudotis ekologiškomis prekėmis, maistu ar moderniomis technologijomis, nes jos yra itin brangios.
Tačiau moterys daug aktyviau negu vyrai sugeba keisti savo įpročius, kad neigiami klimato pokyčiai būtų sustabdyti.
Beje, tyrimas rodo, kad aplinką labiau linkę saugoti ir tie vyrai, kurių veikla susijusi su globa.
– Paminėjote vieną sritį, kuri moterims yra primesta vyrų sugalvoto verslo, duodančio milžiniškas pajamas, – kosmetikos pramonę. Kuo ji pavojinga aplinkai?
– Milžiniškų pajamų duodanti kosmetikos pramonė yra itin tarši. Žmogus be kosmetikos išgyventų visai be jokių neigiamų pasekmių. Bet kultūra primeta tariamą būtinybę naudoti kosmetiką kaip neatskiriamą moteriškumo tapatumo atributą.
Kosmetikos naudojimas tapęs tokia tvirta norma, kad Lietuvoje daugybė moterų nustebtų paklaustos, kam joms kosmetikos reikia.
Kodėl skandinavės vis dažniau atsisako naudoti kosmetiką? Kodėl žmonės persėda ant dviračių?
Kai visuomenė pasiekia ekonominės gerovės ir socialinio saugumo būseną, tik tada imama rūpintis globaliais dalykais – šiltnamio efekto ar ozono skylių sukeliamomis pasekmėmis, klimato kaitos pavojais. Tai brandžios visuomenės požymis.
– Ką reikėtų daryti, kad vyrai ir moterys tolygiai dalyvautų priimdami sprendimus dėl klimato kaitos ateities?
– Pirmiausia viešai apie tai kalbėti. Politikoje turi dalyvauti daugiau moterų, priimančių sprendimus aplinkosaugos srityje. Tyrimo išvadose, be kita ko, pateikiamos rekomendacijos moterims dažniau rinktis inžinerines ir informacinių technologijų specialybes.
