Prie Vilkaviškio telkšančio Paežerių ežero pakrantėje prieš keliasdešimt metų įsikūrusi sodininkų bendrija turi tvorų, kurios sklypų šeimininkams sukels problemų.
Daugelis anuomet soduose statytų paprastų namelių virto puikiais gyvenamaisiais pastatais su išpuoselėta teritorija bei tvirtomis tvoromis nuo ežero pusės.
Kai kur atstumas nuo tvoros iki vandens yra minimalus, nesiekia ne tik reikalaujamų penkių, bet ir vieno metro.
„Iki šiol nereikalavome nugriauti tarybiniais metais statytų tvorų. Žiūrėsime, kaip bus traktuojamas įstatymas, tarsimės su juristais. Šiuo metu įstatymas nenumato jokių išlygų. Manyčiau, jog bet koks mūsų veiksmas bus skundžiamas.
Žmonės turi savų argumentų: esą tvora statyta seniai, arba statyta ne jų, o ankstesnių savininkų. Tačiau esmės tai nekeičia“, – teigė portalui lrytas.lt V.Bakas.
Senesni vilkaviškiečiai prisimena, kai gavo sklypus, toje vietoje, kurioje dabar švartuojasi jachtos, ganydavosi karvės.
Prieš daugelį metų pastatyta užtvanka pakėlė vandenį, ir ežeras priartėjo prie sodų.
„Ne mes į ežerą braunamės, o ežeras į mūsų sklypus“, – kalbėjo vilkaviškiečiai.
Krantą tarp tvorų ir vandens kasmet mažina pati gamta: potvyniai, ledų sangrūdos graužia pakrantę, kurią ne vienas sodininkų bendrijos gyventojas stengiasi sutvirtinti betoniniais blokeliais ar žvyru.
Žmonės nenusiteikę perkelti tvorų ir taip sumažinti savo sklypus.
Paežerių ežero pakrante praeiti galima tik iki privačios jachtklubo teritorijos. Toliau kelią pastoja į vandenį įsibridusi tinklo tvora.
Vilkaviškio rajono agentūros vedėjas V.Bakas kol kas negali pasakyti, ar teks nuardyti dalį tinklo ir atlaisvinti pakrantę.
Vienas jachtklubo narys lrytas.lt tvirtino, jog privačią klubo teritoriją iš dviejų pusių iki pat vandens sauganti tvora maždaug 1972 metais buvo pastatyta teisėtai, gavus oficialų tuometės valdžios leidimą.
Aplinkosaugininkai teigia, jog palei privačią teritoriją turi būti paliktas viešas praėjimas. Kas bus teisus, paaiškės po gegužės 1-osios.
„Vandens telkinio apsaugos zona skaičiuojama nuo viršutinės kranto briaunos. Kuo stačiau, tuo didesnė turi būti juosta. Jei lyguma – ne mažiau 5 metrai.
Tik geodezininkai turi teisę matuoti ir nustatyti, kokio statumo krantas. Jei kils ginčų su gyventojais, teks samdyti geodezininkus“, – teigė V.Bakas.
Jis pasidžiaugė, jog didelių problemų su Vilkaviškio rajono ežerų pakrantėmis kol kas neturėjo.
Vieni gyventojai geranoriškai nugriovė iki pat vandens suręstas tvoras, kiti, norėdami išvengti nemalonumų, patys skambina aplinkosaugininkams ir teiraujasi apie apsaugos juostų dydžius.
„Vilkaviškio rajonas – ne Molėtų ar Alytaus. Pas mus prie ežerų įsikūrę daugiausia vietiniai žmonės, kurie vieni kitus gerai pažįsta“, – sakė V.Bakas.
