G.Kirkilas įsitikinęs: raidės neturėtų pjudyti kaimynų

Socialdemokratai pateikė įstatymo pataisų projektą, kuriuo būtų leista vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, bet praėjusią savaitę jie patys paprašė atidėti šio teisės akto svarstymą. Kodėl?

Daugiau nuotraukų (1)

Valdas Bartasevičius

Apr 30, 2014, 9:59 AM, atnaujinta Feb 14, 2018, 10:51 AM

Valdančiosios partijos sutarė, kad vardų ir pavardžių rašybos įstatymo pataisas Seimas svarstys jau po prezidento ir Europos Parlamento rinkimų – ne anksčiau kaip birželio mėnesį.

– Ar socialdemokratai sustabdė savo pačių pateikto įstatymo projekto svarstymą išsigandę, kad rinkėjai juos nubaus per rinkimus už ketinimus įteisinti lenkų asmenvardžių rašybą lenkiškais rašmenimis? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Seimo vicepirmininko ir Europos reikalų komiteto pirmininko socialdemokrato Gedimino Kirkilo.

– Bent jau aš tikrai nieko neišsigandau. Tačiau rinkimai yra rinkimai. Kyla labai daug aistrų, neretai ir visiškai nepagrįstų. Dėl to ir nusprendėme atidėti projekto svarstymą, bet iš karto po rinkimų prie jo grįšime.

Mes tiesiog privalome eiti šiuo keliu, nes asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis įteisinimas įrašytas į dvišalę Lietuvos ir Lenkijos sutartį, kurios dvidešimtmetį greitai minėsime.

Man nerimtai skamba kai kurių mūsų kritikų kaltinimai, kad pataikaujame Varšuvai. Negi galime ignoruoti mūsų tarptautinius įsipareigojimus? Abi šalys privalo laikytis sutarties sąlygų. Lenkija jas vykdo ir turi teisę reikalauti, kad ir Lietuva tesėtų tai, ką įsipareigojo.

Lenkijos lietuviai turi teisę rašyti pavardes lietuviškais rašmenimis. Aišku, gal ir nedaug jų naudojasi šia teise, bet tai jau ne įstatymų leidybos klausimas. Svarbiausia, kad lenkai įteisino tokią rašybą.

Seniai laikas ir mums padaryti tą patį. Nemanau, kad ir Lietuvoje lenkai imtų masiškai keisti pasus ir perrašyti savo pavardes lenkiškais rašmenimis. Bet priėmus įstatymą teisinė problema bus išspręsta.

Juo labiau kad, ko gero, labiau suinteresuoti pavardžių rašyba nelietuviškais rašmenimis ne Lietuvos lenkai, o su užsieniečiais susituokusios lietuvės.

Vien naujausiais Vokietijos ambasados duomenimis, apie 100 mūsų tautiečių yra pateikę prašymus dėl santuokos su šios šalies piliečiais. Kitose ambasadose taip pat daug tokių pareiškimų.

– Tačiau šio įstatymo priešininkai baiminasi, kad asmenvardžių rašymas nelietuviškais rašmenimis pakirs valstybinės lietuvių kalbos statusą ir net ardys mūsų kalbos pamatus.

– Šis įstatymas neturi nieko bendra su lietuvių kalbos pamatais. Piliečių pasai apskritai nedaro įtakos kalbos vartosenai. Užsieniečių pavardės spaudoje seniai rašomos originalia forma ir dėl to niekas nesiliovė kalbėti lietuviškai.

Patys iškiliausi kalbininkai pasakė, kad tai ne kalbos, o žmogaus teisių klausimas. Žmonės turi teisę rašyti savo pavardę originalia forma lotyniškais rašmenimis.

Tai tik gerins tautinius santykius Lietuvoje, nes pavardžių rašybos problema gali būti naudojama žmonėms kiršinti. Mūsų nedraugai netektų šio kenkimo Lietuvos ir Lenkijos santykiams įrankio.

Žinoma, per rinkimus politikai griebiasi visokių argumentų, įskaitant ir visiškai nepagrįstų, sutirština realybės spalvas.

Todėl ir nusprendėme, kad dabar geriau nesivelti į polemiką dėl asmenvardžių rašybos, o šiek tiek luktelėti.

– Ar Lietuvos lenkų rinkimų akcija nemėgins telkti savo rėmėjų, naudodamasi jau vien tuo, kad projekto svarstymas sustabdytas?

– Bent kol kas tokių požymių nematyti. Atrodo, ir lenkų politikai supranta situaciją.

Jei jie nuoširdžiai nori, kad jų tautiečių pavardžių rašybos problema būtų išspręsta, neturėtų dabar kelti triukšmo dėl to, jog projekto svarstymas atidėtas, nes tai tik kliudytų jį priimti birželį.

– Ar neregite pavojaus, kad ir po rinkimų įstatymas gali strigti? Antai Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atrodo, neskuba tarti galutinio savo žodžio.

– Iš tiesų ne politikai, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija nustatys asmenvardžių rašybos tvarką. Seimui tik pateikėme įstatymo projektą, kartu kreipsimės į komisiją, kad ji pateiktų išvadą.

Konstitucinis teismas leido būtent šiai komisijai nustatyti asmenvardžių rašybos tvarką.

Ji galėjo tai padaryti ir nelaukdama Seimo žingsnių, bet paprašė pirma pateikti projektą ir tuomet kreiptis į ją.

Kitaip sakant, kalbininkai nori, kad iniciatyvos imtųsi politikai. Taip ir elgiamės.

Be abejo, kai radikaliau nusiteikusios politinės jėgos, kurios neturi jokių idėjų, kelia triukšmą dėl asmenvardžių rašybos, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai nėra lengva pareikšti oficialią savo nuomonę.

Seime turėtų pakakti balsų įstatymui priimti. Valdančioji koalicija gana vieninga šiuo klausimu, prisidės ir opozicijos balsų.

– Vis dėlto nepasitikėjimas lenkais Lietuvoje turi senas istorines šaknis. Ne tik radikaliems politikams, bet ir nemažai daliai rinkėjų gali atrodyti, kad lenkų pavardžių rašybos lenkiškais rašmenimis įteisinimas – nepagrįsta nuolaida Lenkijai.

Ar remiantys šį įstatymą politikai nebijo sulaukti rinkėjų keršto, pavyzdžiui, atsidurti žemesnėje kandidatų į Europos Parlamentą sąrašo vietoje po reitingavimo?

– Nesiimsiu spręsti, kaip elgsis rinkėjai. Tačiau stabdome įstatymo priėmimą ne iš baimės sulaukti rinkėjų keršto. Kaip ir pateikėme jį Seimui ne todėl, kad norėtume įsiteikti Lenkijai. Kartoju: tik vykdome savo tarptautinį įsipareigojimą.

Aišku, nenuvertinu šio įstatymo svarbos santykiams su Lenkija. Nepamirškime, kad ši šalis – mūsų NATO partnerė.

Lenkija – ir partnerė Europos Sąjungoje, dabar drauge plėtojame penkis energetinio saugumo, transporto projektus, gausybę kitų ekonominio bendradarbiavimo planų.

Turime žvelgti tiesai į akis: jei nevykdysime įsipareigojimo dėl asmenvardžių rašybos, provokuosime dvišalių santykių įtampą. Ar mums verta patiems sau kenkti, ypač regint, kas vyksta Ukrainoje?

Stebiuosi, kad net kai kurie konservatoriai nesupranta, kas svarbiau.

– Bet tuomet turbūt nevertėjo nė stabdyti įstatymo priėmimo, juo labiau kad premjeras Algirdas Butkevičius prižadėjo Lenkijos vyriausybės vadovui Donaldui Tuskui dar gegužę išspręsti šią problemą.

Kaip dabar mūsų premjeras pažiūrės savo kolegai į akis?

– Mes kalbamės su savo kolegomis lenkais. Pavyzdžiui, aš palaikau ryšius su Lenkijos Seimo Europos reikalų komiteto pirmininku, kitais lenkų parlamentarais. Jie supranta mūsų padėtį. Iš anksto informavome ir Lenkijos ambasadą.

Būtų daug blogiau, jei neatidėtume įstatymo priėmimo iki birželio mėnesio ir nutiktų taip kaip 2009 metais, kai tuometis premjeras Andrius Kubilius teikė Seimui įstatymo projektą dėl pavardžių rašybos ir jis buvo atmestas.

Tuomet lenkai tai įvertino kaip įžeidimą, po to gerokai įkaito dvišaliai santykiai.

Todėl dabar negalime rizikuoti. Prieš rinkimus kai kurie tiek valdančiosios koalicijos, tiek opozicijos politikai gali bijoti paremti įstatymą.

Beje, ir Lenkijoje vyksta rinkimų kampanija. Dalis politinių jėgų ir ten linkusios pakaitinti aistras dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje.

Lenkijos valdančiosios partijos supranta, kad būtina kuo greičiau išspręsti asmenvardžių rašybos problemą, bet kartu neįstumti jos į aklavietę.

Diskutavo lietuvių kalbos specialistai

* Lietuvių kalbos institute vykusioje diskusijoje prieita prie išvados, kad kalbinių argumentų, kodėl reikėtų keisti galiojančias nuostatas dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose, nėra.

* Kalbininkų teigimu, atsižvelgiant į santuokas su užsieniečiais sudarančius asmenis, galimos išimtys, tačiau jos neturi griauti visos lietuvių kalbos rašybos sistemos.

* Anot diskusijos dalyvių, jokia piliečių grupė, skiriama tautiniu pagrindu, dėl kalbos vartojimo negali turėti kokių nors privilegijų.

* Kalbos specialistų nuomone, asmenvardžių rašymo dokumentuose problemą išspręstų du įrašai: oficialus, kuris būtų rašomas vien lietuviškais rašmenimis, ir neoficialus – rašomas ir nelietuviškais rašmenimis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.