Ketvirtadienio vakarą LRT studijoje politikai susirinko į trečiuosius, kandidatų į Lietuvos prezidento postą, debatus. Tiesa, priešingai nei praėjusiuose šiuose debatuose netrūko intriguojančių vietų.
Į debatus, kurių tema – teisėsauga, teisėtvarka ir kovos su korupcija atvyko Zigmantas Balčytis, Artūras Paulauskas, Naglis Puteikis, Bronis Ropė, Valdemaras Tomaševskis, Artūras Zuokas ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Debatus moderavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
Jis uždavė pirmąjį klausimą - ar būsimasis prezidentas skirs „Darbo partijos“ narius ministrais, kai šiuo metu Apeliaciniame teisme yra nagrinėjama vadinamoji „Juodosios buhalterijos“ byla.
Ką darysite su Darbo partija?
Burtai lėmė, kad pirmasis turėjo atsakyti ne kas kitas, o Darbo partijos kandidatas A.Paulauskas. Visų pirma jis pasakė, kad tiesioginė debatų laida – ne vieta kalbėti apie baudžiamąją bylą.
„Partija nėra teisiama, partija nėra kaltinama. Yra labai daug narių, kurie gali užimti įvairius postus. Televizijos irgi yra ne kartą pripažintos neetiškomis, tačiau niekas dėl to žurnalistų niekas nekaltina, kad jie negali užimti tam tikrų postų. Atskirkime asmenis ir politinę partiją“, - sakė A.Paulauskas.
B.Ropė piktinosi, kad byla yra labai ilgai vilkinama, neaišku kuo ji baigsis ir painioja Lietuvos žmones: „Žmonės nesupranta, kodėl partija bylos nagrinėjimo eigoje gali keisti savo statusą. Tai nėra gerai“. Jis pabrėžė, kad vienu ar kitu atveju, šalies premjeras turi teisę siūlyti kandidatus į ministrus.
A.Zuoko nuomone, šioje byloje turi būti padėtas taškas. „Būtų tikrai gerai, kad Darbo partijos asmenys kurie šiuo metu yra kaltinami, nevilkintų proceso. Taip būtų geriau pačiai „Darbo partijai“, - sakė jis. A.Zuokas minėjo, kad ministrams jis keltų aukštą kompetencijos ir etikos kartelę.
Prezidentė D.Grybauskaitė skubėjo pasidžiaugti, kad šiandien įsigaliojo įstatymo pataisos, kad nebūtų įmanoma taip piktybiškai vilkinti bylų.
„Klausimas turbūt nėra aktualus, nes ir dabar „Darbo partijos“ nariai dirba (Švietimo ministras Dainius Pavalkis yra „darbietis“. - Red.), kurie nėra tiesiogiai susiję su byla. Teismo sprendimas buvo dėl konkrečių asmenų, o ne dėl partijos“, - sakė D.Grybauskaitė.
V.Tomaševskis pabrėžė, kad negalima taikyti kolektyvinės atsakomybės, mat partija labai didelė, jungianti 15 tūkst. narių. Politikas pabrėžė, kad ministrai skiriami pagal kompetencijas.
N.Puteikis pareiškė, kad klausimai apie ministrus nėra esminis. Jis pabrėžė, kad Rusija papirko ir Darbo partiją ir žiniasklaidą: „Ar tikrai svarbiausią klausimą nagrinėja teismas? Žiniasklaidoje pilna informacijos, kad šie pinigai atsirado iš Rusijos. Rusija korumpuoja Lietuvos valstybę, o svarbiausios institucijos - Generalinė prokuratūra ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) nieko nedaro. (...) Rusija didžiuliais pinigais per Darbo partiją papirkinėja mūsų politikus ir žiniasklaidą.“
Ką būtumėte darę kitaip nei D.Grybauskaitė?
Kandidatai gavo progą pasakyti ką jie būtų darę kitaip, jei pastaruosius penkerius metus būtų užėmę prezidento postą.
„Mano manymu Lietuvoje per daug centralizuota valdžia. Jeigu būtų galimybė vietoje spręsti klausimus, būtų mažiau korupcijos ir būtų daugiau teisybės“, - sakė B.Ropė.
„Kai atėjau prieš penkerius metus, situacija buvo labai prasta. Teisėsaugos institucijose pirmiausia, todėl nuo to ir pradėjau. Pagaliau po 20 metų dirbantys tiek prokuratūroje, tiek teismuose buvo pajudinti. Pasipriešinimo buvo labai daug“, - sakė D.Grybauskaitė.
Jai oponavo A.Paulauskas, kuris pareiškė, kad Lietuvoje nėra teisingumo. „Buvo pakeisti vadovai – konkrečiai prokuratūroje. Koks buvo tikslas? Išvalyti dirbančius pareigūnais ir pastatyti savus“, - aiškino A.Paulauskas.
Jis tikino, kad turi specialaus prokurorų streso tyrimo rezultatus, kurie atspindi, kad reformos prokuratūroje toli gražu nepagerino situacijos.
Prezidentė priminė A.Paulauskui, kad reforma buvo priimta paties Seimo. Ji pabrėžė, kad reformos esmė – sumažinti vadovų skaičių, ypač tai liečia sovietinių laikų prokurorus: „Kai vadukai nenori dirbti, o nori tik vadovauti.“
N.Puteikis siūlytų sugrąžinti visuomenės tarėjus, įvestų prisiekusiųjų teismą, pasiūlytų įvesti ypatingo prokuroro instituciją, kuri tirtų rezonansines bylas, panaikintų Konstitucinį teismą, kurio įgaliojimus perduotų Aukščiausiajam Teismui.
Be kita ko, jis grąžintų į pareigas buvusį STT vadovą Valentiną Junoką, FNTT vadą Vitalijų Gailių, buvusį generalinį prokurorą Antaną Klimavičių.
Kodėl Lietuvoje tiek „sėdinčių“?
Į kitą klausimą pirmoji atsakė D.Grybauskaitė. Ką daryti, kad Lietuva jau daugelį metų pirmaujanti pagal įkalintų asmenų skaičių, iškristų iš „lyderių“?
„Lyderystė nekokia. Įkalinimo įstaigose turime per daug žmonių. Sąlygos kuriomis laikomi žmonės nėra pakankamos. Įkalinimo įstaigų reforma jau pradėta, atsirado lygtinis paleidimas“, - sakė D. Grybauskaitė.
Ji pabrėžė, kad teisėsauga mato tik įstatymo raidę, nemato turinio ir nepaiso žmonių teisių: „Teisėsaugos požiūris dar į žmogų yra bausti, griežtai bausti ir neieškoti modernesnių priemonių. Tai yra sovietinės sistemos palikimas. Teisėsaugos institucijų desovietizacija išlieka svarbi.“
A.Zuokas taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje kol kas vyrauja sovietiniai teisėsaugos metodai. Anot jo, praktiškai kiekvienas Lietuvos pilietis gali netikėtai tapti įtariamuoju ar net būti nuteistas. Anot jo, labai daug veikų yra kriminalizuotos, kai tai galėtų būti perkelta į administracinį kodeksą.
„Tai viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje yra daugiausia žmonių įkalintų kalėjimuose. Už mūsų yra tik baltarusiai ir rusai, o tai nėra sektini pavyzdžiai. Reikia siekti, kad žmonės negalėtų išvengti bausmių, bet nebūtų nepagrįstai persekiojami“, - sakė A.Zuokas.
Pareigūnams žada didesnes algas
„Ką darysite, kad darbas policijoje taptų siekiamu ir branginamu“, - taip skambėjo kitas klausimas kandidatams.
Politikai V.Tomaševskis ir Vilniaus meras A.Zuokas pabrėžė, kad policininkams turi būti užtikrinta padori alga.
„Apmokėjimas už sunkų ir rizikingą darbą jauniems žmonėms turi būti didesnis. Man nemalonu matyti dešimt ar penkiolika metų dirbusius pareigūnus, kurie pasirenka darbą apsauginiu“, - sakė A.Zuokas.
D.Grybauskaitė sakė, kad norint, kad policininko profesija būtų gerbiama ir geidžiama, reikia kalbėti ne tik apie algas. Anot jos, visų pirma visuomenė turi gerbti šią profesiją. D.Grybauskaitės teigimu, galima sakyti, kad procesas jau vyksta ta linkme – visuomenė jaučiasi saugesnė ir reiškia pasitikėjimą policija.
A.Paulauskas piktinosi, kad dėl menko atlygio pareigūnai sukasi per įvairias darbovietes – su policininko darbu derina darbus automobilių remonto dirbtuvėse, dirba vestuvių muzikantais, fotografais: „Kaip jie gali kokybiškai atlikti darbą nepailsėję?“
N.Puteikis siūlo grąžinti socialinį teisingumą ir sumažinti aukštus postus užimančių politikų algas. Pavyzdžiui, prezidentės atlyginimas turi būti penkis kartus didesnis nei pareigūno, premjero – keturis kartus ir taip toliau.
Be to, politikas retoriškai klausė kaip galima iš pareigūnų reikalauti sąžiningo darbo, kai jie už tai yra išmetami iš darbo.
„Kaip Gailius ir Giržadas. Štai už A.Zuoko sėdi du žmonės (Parodė į Algį Čapliką ir Artūrą Melianą. - Red.), kurie prisidėjo prie tų politikų apšmeižimo. Jie čia maivosi, šypsosi ir džiaugiasi. Ponas Artūrai, jūs juos skirsite teisingumo ir vidaus reikalų ministrais?“, - debatų laidoje aiškinosi N.Puteikis.
Prezidentė turėjo aiškintis
A.Zuokas kalbėdamas apie teisėsaugą kirto D.Grybauskaitei. Jis tikino, kad visos Lietuvos akivaizdoje būtent A.Čaplikas ir A.Melianas galėtų patvirtinti, kad prezidentė asmeniškai nurodė atleisti Vitalijų Gailių iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) .
A.Zuokas aiškino, kad turi būti atsisakyta „telefoninės praktikos“, kai prezidentas telefoniniais skambučiais stumdo aukštų pareigūnus iš jų postų. Prezidentė pasišaipė, kad kai kurie politikai siekiantys prezidento posto patys taip daro, ir turbūt kalba iš savo patirties.
Buvo prisiminta kaip tuometis FNTT vadovas Vitalijus Gailius sulaukė prezidentės skambučio, kurio metu buvo pareikšta, kad iš pareigų turėtų trauktis V.Gailiaus pavaduotojas Vytautas Giržadas. Tai FNTT vadas buvo pripažinęs viešoje erdvėje.
Prezidentė atsikirto, kad nė vienas žmogus esantis salėje negalėtų patvirtini, kad ji kažkam yra skambinusi ir kažko reikalavusi. Ji pabrėžė, kad melo detektoriaus parodymai V.Giržadui buvo labai nepalankūs.
Prezidentė paaiškino, kad ji tikrai kartais bendrauja su institucijoms, bet tik tam, kad būtų gerai koordinuojamas darbas. „Aš tai turiu daryti, turime dirbti bendrai. (...) Tačiau pats Gailius negali patvirtinti, kad aš jį siūliau atleisti“, - sakė D.Grybauskaitė.
Tiesa, teismas pripažino, kad tiek V.Gailius, tiek V.Giržadas iš pareigų buvo atleisti neteisėtai.
Debatų metu iškilo ir nepatogus klausimas apie slaptos VSD pažymos nutekinimą. A.Paulauskas klausė kodėl prezidentė nesutiko būti apklausiama prokurorų dėl VSD slaptos medžiagos nutekinimo ir prezidentūros.
A.Paulauskas sakė, kad taip D.Grybauskaitė elgėsi norėdama apsaugoti savo patarėją Daivą Ulbinaitę.
„Slaptos informacijos nutekinimas, kuri visiškai neslapta, apie Rusijos keliamas grėsmes Lietuvai... Kalbame apie tai, kad mūsų institucijos pradėjo ginti Rusijos paslaptis ir interesus. Tokiame politizuotame procese atsisakiau dalyvauti“, - nukirto D.Grybauskaitė.
Prezidentė sakė, kad padėkotų jeigu žinotų kas nutekino šią pažymą visuomenei: „Aš padėkočiau tam žmogui arba grupei žmonių, kurie gynė valstybės interesus“, - sakė ji.
Ką daryti su korupcija?
Kandidatai į prezidentus turėjo pasiūlyti, kaip efektyviai kirsti per nagus kyšius imantiems pareigūnams.
B.Ropės teigimu, kad kol šilumos tinklai ir vanduo yra monopolininkų rankose, tol klestės korupcija: „Tas pats ir privačioje medicinoje, šie dalykai turi būti kontroliuojami.“
A.Paulausko nuomone, ten kur klesti stambi korupcija, reikia kalbėti apie laisvės atėmimo bausmes: „Ten, kur dideli nusikaltimai didesnes, ten kur mažesni nusikaltimai – mažesnes laisvės atėmimo bausmes.“ Anot jo, bausmės tikslas yra pakeisti žmogaus požiūrį į nusikaltimą.
Kalbėdama apie korupciją, prezidentė D.Grybauskaitė pabrėžė, kad svarbiausiai yra ikiteisminio tyrimo kokybė. Dažnai bylos pralaimimos dėl to, kad bylose padaromi procesiniai pažeidimai. To pavyzdžiu ji pasirinko Eglės Kusaitės bylą.
Kokios Garliavos pamokos?
Šis klausimas buvo skirtas specialiai N.Puteikiui. Jis piktinosi, kad per daugiau nei ketverius metus taip ir neišsiaiškinta, kas nutiko 2009-ųjų spalio mėnesį. Anot jo, svarbu išsiaiškini kas ir kodėl nužudė teisėją Joną Furmanavičių.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad Garlaivos atveju, kai mergaitė buvo perduota motinai, buvo panaudota perteklinė jėga.
„Turbūt nereikėjo panaudoti 240 pareigūnų. Prieš žmones negalima naudoti perteklinės jėgos“, - sakė D.Grybauskaitė.
Vilniaus meras A.Zuokas sakė, kad šioje istorijoje trūko informacijos aiškumo, žiniasklaida pranešdama apie įvykius per daug dramatizuodavo.
Vilniaus savivaldybė tam tikrą laiką atstovavo Drąsiaus Kedžio dukros interesams, A.Zuokas pareiškė, kad prezidentės patarėjai kišosi ir spaudė savivaldybės atstovus kaip elgtis teismuose.
D.Grybauskaitė panoro sužinoti to patarėjo pavardę, A.Zuokas pažadėjo, kad būtinai tai pasakys, kai šalies vadovė pakvies išgerti puodelio arbatos. V.Tomaševskis džiaugėsi, kad buvo išsaugota mergaitės gyvybė.
A.Paulauskas aiškino, kad labiausiai reikėjo pasimokyti to, kad į tokias bylas neturi kištis politikai. Penkios laidos – 4 temoms
LRT debatai vyksta tokiu principu: penkios laidos skirtos keturioms stambioms temoms – nuo ekonomikos iki teisėtvarkos ir užsienio politikos. Klausimus kandidatams rengia LRT žurnalistai, pasitelkę atitinkamų sričių specialistus.
Kiekvienoje laidoje parenkama tiek klausimų, kiek dalyvauja kandidatų. Klausimai žinomi tik specialiosios laidos vedėjui.
Klausimai kandidatams paskirstomi burtais – po vieną kiekvienam kandidatui. Į juos kandidatai atsakys pagal eilę, kuri taip pat nustatoma burtų keliu.
Kiekvienas kandidatas turi 120 sekundžių atsakyti į savo ištrauktą klausimą. Po kandidato atsakymo tuo pačiu klausimu galės pasisakyti ir kiti kandidatai, jiems skiriama po 60 sekundžių.
Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną. Juose varžysis septyni kandidatai. Antrasis turas, jei jo reikės, bus organizuojamas kartu su EP rinkimais gegužės 25 dieną.
