Ne pirmą mėnesį menkai tesikeičia ir partijų užtarnautas simpatijų procentas - į Seimą patenkančios partijos, netekdamos ar gaudamos papildomus 1-2 proc. gyventojų balsų, keičiasi pozicijomis, tačiau vienvalde reitingo lydere ir toliau išlieka Socialdemokratų partija.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu balandžio 11-24 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, už Lietuvos socialdemokratų partiją rinkimuose į Seimą ketino balsuoti 28 proc. suaugusių šalies gyventojų. Ketinančių balsuoti už socialdemokratus per mėnesį sumažėjo 1 procentiniu punktu, tačiau reitingo pozicijai šis pokytis įtakos neturėjo.
Per pastarąjį mėnesį 1 procentiniu punktu sumenko ir palaikančiųjų partiją Tvarka ir teisingumas. Balandį už šią partiją ketino balsuoti 10 proc. apklaustųjų, ji užėmė ketvirtąją reitingo poziciją. Tokio paties palaikymo sulaukė ir „darbiečiai“, balandį gavę 1 proc. punkto didesnį palaikymą nei ankstesnį mėnesį ir išlaikę turėtą trečiąją vietą partijų sąraše.
Balandį po 1 proc. punktą ūgtelėjo gyventojų, palaikančių Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, dalis. Surinkę 11 proc. gyventojų balsų, konservatoriai pasistiebė į antrąją reitingo poziciją, o „valstiečiai“, sulaukę 4 proc. gyventojų pasitikėjimo, išlaikė „pirmosios už brūkšnio“ partijos statusą.
Už Lietuvos respublikos liberalų sąjūdį, kaip ir prieš mėnesį, ketino balsuoti 6 proc. apklausos respondentų, ir ši partija buvo paskutinė, kurią rinkėjai būtų prileidę prie valdžios.
Kitas partijas palaikė mažiau nei po pusę procento ar mažiau gyventojų.
Ketvirtadalis (23 proc.) respondentų nurodė neketiną dalyvauti rinkimuose arba nesą apsisprendę, už ką balsuoti.
Smuko pasitikėjimas aukščiausiais šalies vadovais
Sociologai siunčia susirūpinimą keliančią žinutę aukščiausiems šalies vadovams: pastarąjį mėnesį po keletą nuošimčių smuko pagrindinio šalies trejetuko - Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus ir Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės - reitingai.
Tuo metu į patikimiausiųjų olimpą vėl užkopė kadenciją baigęs šalies vadovas Valdas Adamkus.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu balandžio 11-24 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, Premjero A. Butkevičiaus vertinimas pablogėjo 5 procentiniais punktais, o po 3 procentinius punktus sumažėjo gyventojų, palankiai vertinančių Prezidentę D. Grybauskaitę ir Seimo Pirmininkę L. Graužinienę. Menkesnio piliečių pasitikėjimo sulaukė ir europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, netekusi 4 procentinių punktų.
Lyginant su ankstesne gyventojų apklausa, pagerėjo trijų kandidatų į Prezidentus vertinimai: 4 procentiniais punktais palankiau įvertinti Naglis Puteikis ir Artūras Zuokas, o 3 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, palankiai įvertinusių Bronį Ropę. Kitų politikų vertinimai pakito nežymiai.
Lietuvos gyventojai balandžio mėnesį palankiausiai vertino kadenciją baigusį Prezidentą V. Adamkų (66 proc. įvertino palankiai), dabartinę šalies vadovę D. Grybauskaitę (64 proc. įvertino palankiai), Premjerą A. Butkevičių (59 proc. įvertino palankiai) ir europarlametarę V. Blinkevičiūtę (51 proc. įvertino palankiai).
Dar 9 visuomenės veikėjus šalies gyventojai įvertino daugiau palankiai, nei nepalankiai - aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį, į Prezidento postą kandidatuojantį Europos Parlamento narį Zigmantą Balčytį, sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį, SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą, „darbiečių“ kandidatą į Prezidentus, Seimo narį Artūrą Paulauską, liberalų lyderį Eligijų Masiulį, užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovą Ramūną Karbauskį ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Nepalankiausiai šalies gyventojai įvertino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderį Valdemarą Tomaševskį (78 proc. įvertino nepalankiai), opozicijos lyderį konservatorių Andrių Kubilių (69 proc. įvertino nepalankiai), Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą (66 proc. įvertino nepalankiai), jo partijai vadovaujančią Seimo Pirmininkę Loreta Graužinienę (63 proc. įvertino nepalankiai), konservatorių partijos garbės pirmininką Vytautą Landsbergį (62 proc. įvertino nepalankiai), Vilniaus merą Artūrą Zuoką (61 proc. įvertino nepalankiai) ir „tvarkietį“ Seimo narį Petrą Gražulį (57 proc. įvertino nepalankiai).
Atsitiesė žiniasklaidos reitingai
Balandžio mėnesį visuomenė palankiau įvertino šalies žiniasklaidą.
Kovą 5 procentiniais punktais smuktelėję jos reitingai balandį praktiškai atsikovojo ankstesnes pozicijas, ir, turėdama 57 proc. gyventojų pasitikėjimą, žiniasklaida grįžo į palankiausiai visuomenės vertinamų institutų penketuką.
Gyventojų pasitikėjimą užsitarnavusių visuomenės institutų viršūnėje daugiau pokyčių nebuvo, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu balandžio 11-24 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa. Tradiciškai suaugę šalies gyventojai labiausiai pasitikėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba (88 proc. apklaustųjų), Bažnyčia (73 proc.), krašto apsauga (65 proc.) ir Prezidento institucija (63 proc.).
Didesnės pusės apklaustųjų pasitikėjimą pelnė ir policija (56 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (54 proc.), Konstitucinis Teismas (54 proc.), „Sodra“ (53 proc.) ir Lietuvos bankas (52 proc.). Dar viena institucija - Valstybės saugumo departamentu - gyventojai daugiau pasitikėjo nei nepasitikėjo.
Didžiausią mėnesio reitingo šuolį (5 procentiniais punktais) kartu su žiniasklaida padarė ir į patikimų institutų sąrašą grįžo Konstitucinis Teismas - juo pasitikinčiųjų padaugėjo nuo 49 iki 54 proc. Per paskutinį mėnesį 4 proc. punktais taip pat pagerėjo pasitikėjimas krašto apsauga, Lietuvos banku ir prokuratūra. 3 proc. punktais daugiau respondentų pasitikėjo ir komerciniais bankais, muitinėmis bei teismais, tačiau pastarosios keturios institucijos tebebuvo laikomos nepatikimomis.
Skeptiškiausiai balandžio mėnesį lietuviai įvertino Seimą - juo nepasitikėjo trys iš keturių apklaustųjų (74 proc.). Neigiamų vertinimų daugiau susilaukė ir komerciniai bankai (nepasitikėjo 63 proc.), teismai (59 proc.), Lietuvos Vyriausybė (58 proc.), prokuratūra (54 proc.) ir muitinės (52 proc.).
Vienintelė institucija, per pastarąjį mėnesį netekusi reitingo taškų, buvo policija - ja balandį pasitikėjo 56 proc., arba 3 proc. punktais mažiau apklaustųjų.
Kitų institucijų vertinimas pakito nežymiai ar liko toks pat.
Politologas: „Priešrinkiminis erzelys ir reitingų pokyčiai tik mobilizuos D.Grybauskaitės rinkėjus“
Nors pirmieji po paskelbtos oficialios Prezidento rinkimų kampanijos atlikti visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad antros kadencijos siekiančios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės reitingai vėl šiek tiek smuktelėjo žemyn, o potencialių jos konkurentų antrojo rinkimų turo atveju - socialdemokrato Zigmanto Balčyčio ir „darbiečio” Artūro Paulausko - populiarumas padidėjo, Vytauto Didžiojo universiteto politologas, docentas Bernaras Ivanovas teigia, kad D.Grybauskaitės rinkimų štabui nerimauti neverta.
„Skambinti pavojaus varpais tikrai nereikia. Tiek vienas, tiek kitas kandidatas D. Grybauskaitei - absoliučiai ne konkurentai. Aš manau, kad dar eidami į rinkimus šiedu kandidatai susitaikė su mintimi, kad jiems antrame plane teks žaisti techninių kandidatų žaidimus”, - šviesias Prezidentės rinkimų perspektyvas mato politologas.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu balandžio 11-24 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, 41 proc. šalies gyventojų gegužės 11 d. vyksiančiuose Prezidento rinkimuose balsuotų už dabartinę Prezidentę D. Grybauskaitę. Toliau pagal gyventojų palaikymą besirikiuojantys Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Zigmantas Balčytis ir Darbo partijos iškeltas Artūras Paulauskas sulauktų atitinkamai 16 ir 14 proc. rinkėjų palaikymo.
Per pastarąjį mėnesį „darbiečio“ A. Paulausko reitingas paaugo 4 procentiniais punktais, o ketinančių balsuoti už socialdemokratą Z. Balčytį padaugėjo 3 procentiniais punktais. Tuo metu D. Grybauskaitės palaikymas per mėnesį krito 3 procentiniais punktais.
Politologas B. Ivanovas tikina, kad šie reitingo pokyčiai yra visiškai natūralūs: prasidėjus oficialiai rinkimų kampanijai kandidatai tapo aktyvūs ir labiau matomi viešojoje erdvėje, prasidėjo rinkimų debatai, todėl pagrindinius D. Grybauskaitės konkurentus palaikanti gyventojų dalis išaugo.
„Tendencija yra logiška. Į kampaniją šie kandidatai įsiliejo faktiškai nuo nulio - iki tol jie praktiškai buvo šešėlyje, nedalyvavo jokioje aktyvioje politinėje veikloje. Jų reitingus paprasčiausiai kelia matomumas - jie susitinka su žmonėmis, kalbasi, vienas grįžo iš Europos Parlamento, antrasis - iš tam tikro politinio egzilio, kai Seime ilgą laiką buvo šešėlyje”, - sako B. Ivanovas.
Pasak politologo, atvirkštinė D. Grybauskaitės reitingų kaitos tendencija turi tą pačią objektyvią priežastį - kitiems kandidatams tapus labiau matomiems, dabartinės šalies vadovės palaikymas sumažėjo. Tačiau politologas laikosi pozicijos, kad tai - visiška smulkmena.
„Jokiu būdu to nesureikšminčiau. D. Grybauskaitės palaikymo, deja, ar, ne deja, nepalauš niekas, nebent koks nors netikėtas skandalas, apie kurį mes dar nežinome. Bet greičiausiai nieko panašaus neįvyks, juolab kad užsienio politikos kontekstas yra toks, kad jai nė nereikia vykdyti kampanijos, užtenka būti Prezidente, kalbėti tai, ką ji kalba. Sakyčiau, net į debatus jai eiti nebūtina. Aišku, ji dalyvauja, tai irgi yra pliusas”, - teigia B. Ivanovas.
Sociologinių apklausų statistika rodo, kad nuo metų pradžios gyventojų, palaikančių D. Grybauskaitę, dalis sumenko 7 procentiniais punktais. Nors šis skaičius jau viršija statistinę paklaidą, politikos mokslų ekspertas mano, kad dabartinės Prezidentės rinkimų štabui sunerimti nereikia - priešingai, tokie reitingo pokyčiai, pasak jo, tik mobilizuos palaikančius D. Grybauskaitę rinkėjus.
„D. Grybauskaitei svarbiausias veiksnys - rinkėjų aktyvumas. Jai net ne taip svarbu, kas už ką balsuos, svarbu, kad žmonės ateitų prie balsadėžių - kuo daugiau, tuo geriau. Sakyčiau, kad jai netgi šiek tiek naudinga į rinkimų kampaniją įnešti šiokį tokį nerimastingumą, nervingumą. Jos elektoratas, kuris gal net būtų linkęs numoti ranka, esą ko ten eiti, jei ji ir taip laimės, suklustų ir ateitų. Tokie svyravimai tikrai gali išeiti į naudą”, - mano B. Ivanovas.
Pasak politologo, ankstesnė Prezidentės reitingo svyravimų patirtis rodo, kad net ir sumažėjęs pasitikėjimas D. Grybauskaite yra linkęs ataugti. B. Ivanovas primena, kad didžiausias D. Grybauskaitės reitingo kritimas užfiksuotas derinant Darbo partijos įtraukimo į Vyriausybę klausimą.
„Bet mes matėme, kad tas svyravimas, iš tikrųjų buvęs net ganėtinai rimtas, lyginant su Premjero Algirdo Butkevičiaus reitingais, galiausiai išėjo D. Grybauskaitės naudai”, - sako jis.
Pasak politologo, iki rinkimų liekant ne tiek daug laiko, niekas dramatiškai nepasikeis. Apkritai B. Ivanovas laikosi nuomonės, kad pasivaržyti su D. Grybauskaite būtų buvęs pajėgus tik iš tiesų Prezidentu norėjęs tapti, tačiau prie rinkimų neprileistas partijos Tvarka ir teisingumas lyderis Rolandas Paksas.
„Realią konkurenciją galėjo sudaryti tik žmogus, turįs politinę ambiciją. Realiai norėjęs kautis buvo tik vienas - Rolandas Paksas. Daugiau norinčių kautis su D. Grybauskaite aš nematau, vienintelė, tikrai norinti valdžios ir rodanti politinę valią, yra ji. Likę keli kandidatai nedemonstruoja pakankamo politinio pasiryžimo arba yra išsisėmę, kitaip tariant, jų žvaigždžių valanda jau praėjo”, - konstatavo politologas, tuoj pat pridūręs, kad kalba apie „darbietį” A. Paulauską.
„A. Paulauskas savo momentą Prezidentu jau pabuvo ir jo neišnaudojo. Po to praėjo tikrai labai daug laiko, vargu ar tai galima pakartoti. Du kartus įbristi į tą pačią upę nepavyks”, - tikina politikos mokslų ekspertas.
Vertindamas Z. Balčyčio ir A. Paulausko naudojamas rinkimų kovos strategijas, politologas daugiau taškų skiria „darbiečiui”, pasirinkusiam agresyvią tiesioginę priešpriešą su dabartine šalies vadove.
”Žinoma, kampanijos metu suraukti antakius yra prasminga”, - apie A. Paulausko poziciją D. Grybauskaitės atžvilgiu kalbėjo B. Ivanovas. „Bandymai rodyti ryžtingą kalbėjimą, papiktintą retoriką gali duoti savo pliusų. A. Paulauskas bando iškelti kritinius momentus, bet realių resursų jis neturi. Tuo metu Z. Balčyčio atvejis man primena Prezidento rinkimų kampaniją Vidurio Azijoje, kai dalis rinkimuose dalyvaujančių kandidatų agituoja už tą vienintelį ir apskritai nerodo ryžto kovoti”, - dviejų kandidatų stilių lygina B. Ivanovas.
Apie likusiąją dalį kandidatų kalbėti, politologo manymu, net neverta, nes jie esą už politinio gyvenimo paraščių.
Žemą likusiųjų kandidatų palaikymą rodo ir balandžio mėnesio rinkėjų apklausa: už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą Bronį Ropę bei nepriklausomą kandidatą Naglį Puteikį ketino balsuoti po 3 proc. potencialių rinkėjų, 2 proc. palaikytų Vilniaus merą Artūrą Zuoką, o 1 proc. - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininką Valdemarą Tomaševskį. Prasidėjusi oficialioji rinkimų kampanija jų gretose pokyčių praktiškai neįnešė, vienintelis pasikeitimas - 1 procentiniu punktu (arba per pusę) sumažėjęs V. Tomaševskio reitingas.
„Mums žinoma V. Tomaševskio pozicija, taip pat ir Rusijos atžvilgiu. Lietuva yra demokratinė šalis, įmanomos įvairios nuomonės, tačiau visuomenė vertina jo pareiškimus ir turbūt tai daro įtaką kad ir nedideliems svyravimams”, - komentuoja B. Ivanovas.
Pasak politologo, kiti kandidatai tiesiog siekia tapti matomi ir sukaupti politines atsargas, kurias panaudos ateityje.
Sociologų piešiami kandidatų portretai rodo, kad didžiausią rinkėjų palaikymą turinti D. Grybauskaitė - vienintelė stipri dešinioji kandidatė. Ją daugiau palaiko didmiesčių gyventojai, besimokantis jaunimas bei specialistai ir valstybės tarnautojai, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai. Tuo metu vyresnių nei 30 metų kairiųjų pažiūrų rinkėjų simpatijas dalijasi Zigmantas Balčytis ir Artūras Paulauskas.
B. Ivanovas pažymi, kad kandidatus iškėlusios partijos - „darbiečiai” ir socialdemokratai aktyviai juos remia ir agituoja. Tačiau politologas laikosi nuomonės, kad partijos tokiu būdu pirmiausiai siekia pareklamuoti save.
„Kalbant per partinę prizmę, turiu priminti, kad Z. Balčytis apskritai veda Europos Parlamento rinkimų kampaniją. Tokia yra mūsų šalies politinė kasdienybė - europarlamentaro kėdė tampa svarbesnė nei Prezidento postas. Per šią prizmę apskritai galima suvokti mūsų politinės sistemos problemas”, - tikina B. Ivanovas.
Kalbėdamas apie partijų ir jų iškeltų kandidatų ryšius, politologas primena ir tai, kad Lietuvos rinkėjai apskritai yra nelinkę asocijuoti asmenų su konkrečiomis partijomis: mūsų rinkėjai orientuojasi į asmenybes.
”Mes matėme daug pavyzdžių, kai konservatorių elektoratas, kuris balsuoja už šią partiją, rinkimų kampanijose, kuriose dalyvauja atskiri asmenys, visai jų nepalaiko, o greičiau balsuoja už Tvarkos ir teisingumo kandidatą ir panašiai. O asmenybės Prezidento rinkimų kontekste, deja, beveik nepastebimos, išskyrus D. Grybauskaitę”, - tvirtos pozicijos laikosi B. Ivanovas.
„Tai labai prasta situacija, galima tik apgailestauti, kad Lietuvoje taip atsitiko. Tai išties yra gana didelė mūsų šalies politinė nelaimė”, - konstatuoja politikos mokslų ekspertas.
