Jis sujungė daugiau nei 120 Lietuvos mokyklų. Šio projekto pagrindinis tikslas – skatinti mūsų šalies jaunimą aktyviau dalyvauti valstybės valdyme, politiniame gyvenime, rinkimuose ir kartu pagerinti vyresniųjų klasių moksleivių žinias apie Europarlamento veiklą bei Europos Sąjungos svarbą jaunimui ir visai Lietuvai.
Toks projektas Lietuvoje yra rengiamas pirmą sykį. Jis apėmė esė ir geriausio klausimo Europarlamento nariams ir kandidatams konkursus, tiesioginę nacionalinės pamokos „Europos Parlamentas: veikla, atstovai, galimybės“ transliaciją internetu į visas mokyklas bei dvejus debatus – nacionalines diskusijas.
Per šį renginių ciklą buvo siekiama atrasti kelią į jaunų žmonių širdis ir kartu ugdyti jų gebėjimą atsakingai ir argumentuotai priimti balsavimo sprendimus. Moksleiviai ir studentai sužinojo kaip internete lengvai rasti svarbios informacijos apie Europarlamento rinkimus, politines partijas ir kandidatus.
KTU dėstytojai su studentais moksleiviams paruošė ir pristatė „rinkėjo paruoštuką“, kuriuo vadovaujantis jaunieji rinkėjai ateityje galės išvengti politikų „makaronų kabinimo“ bei tinkamai ir apgalvotai pasirinkti ne tik kandidatus į Europarlamentą, bet ir kituose rinkimuose.
Pirmojoje nacionalinėje diskusijoje „Ką gali Europos Parlamentas? Arba Kodėl aš turėčiau balsuoti?“, vykusioje 2014 m. balandžio 28 d. dalyvavo Europos Parlamento nariai – Juozas Imbrasas (partija „Tvarka ir Teisingumas“), Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė („Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų“ partija) ir Justas Vincas Paleckis (Lietuvos socialdemokratų partija). Per diskusiją buvo aptarti svarbiausi šios kadencijos Europos Parlamento sprendimai.
Europarlamentarai pasidalino su moksleiviais įspūdžiais, atvykus dirbti į Briuselį ir Strasbūrą ir papasakojo apie per kadenciją nuveiktus darbus. Pavyzdžiui, apie indėlį į „ERASMUS“ programos finansavimo padidinimą. Ši programa suteikia moksleiviams, studentams, dėstytojams ir mokytojams galimybę išvykti nemokamai mokytis ir stažuotis į kitas ES šalis, o po to vertingą patirtį parsivežti į Tėvynę.
Diskusijos dalyviai su moksleiviais sutarė, kad yra didelė problema, nes Europos Parlamentas dažnai suvokiamas kaip nutolęs nuo piliečių ir apskritai mažai ką galintis nuveikti. Dėl to tokio pobūdžio projektai yra geras „vaistas“, skatinantis jaunimo dalyvavimą Europos Parlamento rinkimuose ir aiškinantis kodėl turime balsuoti. Renginio pabaigoje apdovanoti esė konkurso „Kas yra geras pilietis?“ nugalėtojai.
Antroji nacionalinė diskusija „Kaip man pasirinkti kandidatą?“ vyko 2014 m. balandžio 30 d. Joje dalyvavo kandidatai į Europos Parlamentą: Ieva Kačinskaitė - Urbonienė ir Justina Vitkauskaitė Bernard (Darbo partija), Gintaras Steponavičius, Aušrinė Armonaitė, Simonas Kairys (Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis), Giedrė Purvaneckienė, Remigijus Motuzas, Birutė Vėsaitė (Lietuvos socialdemokratų partija). Partijos Tvarka ir teisingumas ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai žadėjo dalyvauti antruose debatuose, bet šį sykį susitikti su moksleiviais, dėl įtemptos darbotvarkės, laiko nerado.
Renginį moderavo KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius prof. Algis Krupavičius ir instituto studentė Giedrė Uscilaitė. Atvykusių partijų kandidatai pristatė savo planus ir tikslus Europos Parlamente. Į diskusiją įsijungė ir LR Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.
Per diskusiją kandidatai akcentavo savo išskirtinumą ir siekius, susijusius su moksleiviais ir Lietuvos švietimo sistemos tobulinimu, tačiau teoriniai pareiškimai ne visais atvejais atitiko praktinę pusę. Kandidatų požiūris išsiskyrė daugelyje sričių, viena jų – dėl Turkijos ir Ukrainos priėmimo į Europos Sąjungą. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio partijos atstovas G. Steponavičius prioritetą teikė europietiškų vertybių taikymui, priimant naujas ES nares ir pasisakė už aktyvią tolesnę organizacijos plėtrą.
Darbo partijos atstovės pasisakė prieš Turkijos įstojimą į Europos Sąjungą, pagrįsdamos savo sprendimą turkų okupuotos Kipro dalies problemos nesprendimu. Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai pasisakė už ES plėtrą, griežtai remiantis „Kopenhagos kriterijais“ ir teigė, kad per artimiausius 5 metus yra nerealu tikėtis, kad Ukraina su Turkija galėtų tapti ES narėmis. Šių šalių korupcijos ir vidinių politinių problemų apimtys yra didžiulės – dėl to reikės dar daug laiko kol jos pasirengs stojimui į ES. Kandidatai pateikė ES požiūrį, kad Ukrainai reikia palikti vilti, bet lieka neaišku kaip ta viltis gali padėti išspręsti šioje šalyje kilusią gilią ekonominę ir politinę krizę.
Visi kandidatai vieningai pritarė, kad būtina skatinti naujų darbo vietų kūrimą, verslą ir stiprinti jo ryšius su specialistus rengiančiais universitetais, bet neatsakė į klausimą kas sutrukdė per 24 metus Lietuvoje pasekti Airijos bei kitų sėkmingai tą atlikusių šalių pavyzdžiu. Juk tokiu būdu būtų stabdoma emigracija, o jauni žmonės rinktųsi studijas Tėvynėje ir po jų turėtų garantuotas darbo vietas.
Moksleiviai taip pat buvo aktyvūs užduodami klausimus partijų atstovams, iš kurių reikalavo tikslių ir aiškių atsakymų, kas leidžia suprasti, jog jaunieji rinkėjai domisi politika ir kritiškai vertina kandidatų pasisakymus. Diskusijos metu buvo apdovanojami originaliausius ir įdomiausius klausimus, esamiems nariams ar kandidatams į Europos Parlamentą, pateikę moksleiviai.
Abejose nacionalinėse diskusijose dalyvavo įvairių šalies miestų ir rajonų mokyklų mokiniai bei mokytojai ne tik salėje, bet ir prisijungę per teletiltą nuotoliniu būdu iš Vilniaus, Plungės, Klaipėdos, Joniškio ir kitų Lietuvos vietovių.
Kaip aktyvaus akademinio jaunimo atstovė noriu paraginti visų Lietuvos 9-12 klasių moksleivius sudalyvauti galutiniame ir svarbiausiame projekto renginyje - 2014 m. gegužės 3 ir 4 dienomis įvyksiančiuose imitaciniuose elektroniniuose Europarlamento rinkimuose.
Tokie mokomieji rinkimai yra puiki praktika moksleiviams, ugdanti atsakomybę realių rinkimų procese. Mokomųjų rinkimų balsai bus skaičiuojami kaip tikruose Europos Parlamento rinkimuose. Per šį balsavimą moksleiviai galės panaudoti visas per projektą įgytas žinias ir atiduoti savo balsą už geriausiai jų lūkesčius ir tikslus atitinkančią partiją. Kauno Technologijos Universiteto tinklalapyje moksleiviai gali rasti visą, atsakingam sprendimui priimti, reikalingą informaciją bei 2014 m. gegužės 25 d. rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujančių politinių partijų rinkimų programas ir informaciją apie elektroninį balsavime rasite čia: https://ktu.edu/shmmf/turinys/elektroninis-balsavimas
Apsidžiaugėme, nes projektas „Moksleiviai renka Europos Parlamentą“ sulaukė daug teigiamų moksleivių ir ekspertų vertinimų. Dėl to Kauno Technologijos Universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto iniciatyva numatomi ir kiti panašaus pobūdžio jaunimą šviečiantys projektai – 2015 m. (numatomas) projektas „Moksleiviai renka savivaldybių tarybas“, o 2016 m. – projektas „Moksleiviai renka Seimą“. Šiemetinį ir būsimus projektus vienija bendra „Moksleivių rinkimų“ idėja, orientuota į pilietiškai atsakingų jaunų žmonių ir jų gebėjimų argumentuotai priimti balsavimo sprendimus ugdymą. Juk saugios šalies garantas – tai aktyvūs, sąmoningi ir apsišvietę piliečiai!
