Su tokia tikrove tenka susidurti ligoninėse dirbantiems medikams. Į Santariškių klinikų Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus darbą pažvelgė portalo lrytas.lt žurnalistai.
Šios ligoninės priimamasis yra vienas iš tų, kur sunkias traumas patyrusių pacientų nebūna labai daug. Avarijose ar kituose įvykiuose sunkiai susižaloję žmonės vežami į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę.
Srautas padidėja po savaitgalio
Kaip atrodo įprasta ligoninės priimamojo diena, papasakojo Santariškių klinikų priimamojo Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėja Božena Markevič.
„Per šventes ir ilguosius savaitgalius ligonių srautas padidėja. Tačiau dažniausiai ne per pačias šventines dienas, o po jų. Tuomet suvažiuoja arba labai blogai besijaučiantys žmonės, kuriems pagalba turi būti suteikta greitai ir nedelsiant, arba tie, kurie nenori laukti vizito pas šeimos gydytojus“, - pasakojo B.Markevič.
Priimamasis, kaip ir išduoda pirmasis jo pavadinimo žodis, priima visus. Ne itin negaluojančių pacientų daktarai išgarbinti lauk negali.
Įprastą dieną į skyrių atvažiuoja apytiksliai apie 200 žmonių. Būna ir daugiau – trys, keturi šimtai pacientų.
„Per dieną, kartu su planiniais pacientais, kurie turi būti guldomi į ligoninę operacijai, atvyksta apie 400 žmonių. Penktadienį būna mažiau, nes prieš savaitgalį planinės operacijos nėra daromos. Per šventes būna pastebimas tam tikras piktnaudžiavimas. Pacientai nenori eiti pas šeimos gydytoją, motyvuodami tuo, kad didelės eilės ir ilgai užtruks. Todėl ateina ir tikisi išsitirti pas mus“, - nusišypso medikė.
Vengia šeimos daktaro
Po savaitgalių ir švenčių apie 70 proc. pacientų yra būtent tokie, kurie nenori laukti prie šeimos gydytojo kabineto.
„Dažnai jie ateina ne tik išsitirti, bet dar ir pasiginčyti - kodėl vieną ar kitą pacientą apžiūrime greičiau ir panašiai. O lauk išprašyti juk negalime, nes kol neapžiūrėsi, nežinosi – rimtas čia pacientas ar ne“, - pasakojo B.Markevič.
Vakarais greitosios medikus dažnai kviečia senyvi ir vieniši žmonės. Jie būna pasiilgę pokalbių, atvažiavę į gydymo įstaigą, naktį praleidžia ligoninėje. Paryčiais toks pacientas dažnai išleidžiamas namo. B.Markevič pripažįsta – jų ligos dažniausiai yra lėtinės, tačiau tai nereiškia, kad būtina gultis į ligoninę.
Yra net tokių atvejų, kuomet žmonės piktybiškai nutraukia vaistų vartojimą tam, kad tik patektų į ligoninę: „Man tai sunkiai suvokiama. Jie juk tik sau gadina sveikatą.“
Neturi kantrybės laukti
Dažnai žiniasklaidoje pasirodo informacijos apie tai, kad pacientai priimamojo skyriuje turi laukti marias laiko, o kartais ten jie net miršta.
Atvykę į Santariškių klinikų Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių pacientai turi būti apžiūrimi per 15 minučių. Nes juos gali prireikti skubiai vežti į operacinę arba reanimaciją.
Užsieniečiai stebisi tokia praktika, o lietuviai per tas 15 minučių sugeba sukelti skandalą. B.Markevič paaiškino, kad ne apžiūra ir greitasis paciento stovio įvertinimas, o sprendimų priėmimas ir patys tyrimai užtrunka kartais net apie kelias valandas.
„Be reikalo tikrai nesinori daryti pavyzdžiui radiologinių tyrimų. Taip pat praeina šiek tiek laiko, kol sulaukiame rezultatų. Todėl jie ir sako, kad pusdienį prasėdėjo ir nieko su juo nebuvo daroma. Bet jie nesupranta, kad tuo metu gydytojai sprendė ką su juo daryti, kaip padėti, aiškinosi diagnozę“, - sakė B.Markevič.
Ji pateikė pavyzdį – pretenzijų neturi užsieniečiai. Nes jie privalo už medicinines paslaugas susimokėti, o pateiktoje sąskaitoje atsispindi visi padaryti tyrimai.
„Kaip taisyklė, padarytų tyrimų išrašas netelpa į vieną popieriaus lapą“, - pabrėžė.
Medikė pasakojo, kad priėmimo skyriaus užduotis yra labai aiški – sužinoti kuo serga pacientas. Kai niekas netrukdo, nelenda į akis, nesikabinėja – tai padaryti žymiai lengviau. Neigiamas fonas išblaško mintis, gydytojams sunkiau prisikasti iki tikslios diagnozės.
„Kai kurie pacientai tiesiogine ta žodžio prasme, pradeda siautėti ir po penkiolikos minučių. Nesvarbu, kad tuo metu, kitoje palatoje, gaivinamas pacientas. Labai daug priklauso nuo žmonių. Kai kurie labai kantriai laukia tyrimo išvadų. Kartais jiems padaroma net daugiau tyrimų, nes jie netrukdo dirbti, mąstyti, nekelia scenų“, - kalbėjo B.Markevič.
Politikai nelaukia
Tą dieną, kai lankiausi Santariškių priimamajame, pastebėjau ir vieną Seimo narį. Garsaus krepšininko uošvis neužsibuvo ligoninėje. Kodėl? Todėl, kad Seimo nariai ir kiti svarbūs politikai neturi laukti eilėse. Nors turėtų.
„Jie turi daug pažinčių“, - sako viena priimamojo seselė.
Ji pasakojo, kad šiame skyriuje galima išvysti nemažai garsių veidų. Kartais atrodo, kad tampa jau taisykle – kuo aukštesnes ir svarbesnes pareigas užima, tuo bjauriau elgiasi su dirbančiu personalu.
„Vienas Seimo narys sesutei yra sviedęs į veidą saują pinigų. Esą taip susimokėjo už paslaugas. Taip su mumis nepasielgtų paprastas pacientas“, - karčiai šypsojosi seselė. Savaime suprantama, kad jos vardo nėra būtina minėti.
Nešasi santaupas
Priimamojo medikai gali susidaryti nuomonę net apie lietuvių įpročius. Dauguma pacientų, ypač senyvo amžiaus, atvykę į priimamąjį su savimi pasiima ir visus namuose turėtus pinigus.
„O kam to reikia, kyšiams?“, - nustebusi pasižiūriu į sesutę.
Pasirodo, stipriai sunegalavę žmonės puola ne tik skambinti į greitąją, tačiau ir nepamiršta pasiimti visų santaupų.
„Vieną kartą, koridoriumi vežant pristatytą blogai pasijutusią senutę, ant žemės nukrito paketėlis. Pakeliame jį, o ten – pundelis pinigų. Ant viršuje buvusio lapelio buvo užrašyta, kad ten 70 tūkst. Litų. Pinigus su visais jos turėtais daiktais, atidavėme močiutei, kai ji buvo išleista iš ligoninės“, - sakė viena priimamajame dirbanti seselė.
Ji prisiminė, kad tąkart pinigais labai domėjosi pensininkės giminaičiai – medikai sulaukė net griežto tono skambučių, giminės primygtinai reikalavo atiduoti pinigus.
„Bet pinigai buvo ne jų, o pensininkės. Kodėl mes turėjome juos atiduoti?“, - klausė jauna medikė.
Išvažiavę į ligoninę seni žmonės bijo, kad jų santaupas namuose ras ir pasisavins nes kas kiti, o vaikai.
Užeina ir narkomanai
„Policijos netenka kviesti?“, - paklausiu.
„Labai retai, bet tenka. Kartais pacientai susimuša, į konfliktą įtraukia personalą. Dabar džiaugiamės, kad naktį budi apsauga, o dienos metu bet kas gali iškviesti policiją“, - sakė priimamojo vedėja.
Vieną kartą nutiko šiurpą keliantis įvykis. Į punktą vidury nakties atėjo kirviu nešinas narkomanas. Medikų jis pareikalavo narkotikų.
„Jie žino, kad pas mus yra narkotinių medžiagų. Nebuvo net kaip apsaugos iškviesti – stovėjo su kirviu. Tai ne kuriozai, tai mūsų gyvenimas. Grasina, kad mus užkas, nužudys, žurnalistus iškvies“, - kalbėjo B.Markevič.
Ji atkreipė dėmesį, kad priimamojo punktas dažnai tampa ir šeimos dramų vieta. Čia atvažiuoja įsiaudrinusios, tačiau vyrų dėmesio negaunančios moterys.
„Tai yra namų perkėlimas į kitą erdvę. Spektaklis, kuris prasidėjo kitur, tęsiasi pas mus“, - nelinksmai šyptelėjo medikė.
Mėnulio pilnatis pas medikus
Kuo ypatingi pilnaties pacientai? Patyrusi medikė pasakojo, kad jie išsiskiria tuo, kad dažniausiai skundžiasi labai įvairiais negalavimais, tačiau kaip taisyklė niekuo neserga.
Jau pastebėjome, kad per pilnatį atvažiuoja tas pats kontingentas. Su kai kuriais medikai gali net pasisveikinti vardu.
„Šie pacientai turi psichologinių problemų. Jie yra tirti ir pertirti, jiems nieko nerasta. Tokiems žmonės paskiriama psichiatro konsultacija, tačiau jie su tuo visiškai nesutinka. Po kiek laiko jie vėl atvažiuoja. Taip gaištamas medikų laikas – mes jį vis tiek tiriame, aiškinamės, tačiau negalime padėti, nes jis nesutinka kreiptis į psichiatrą. “, - pasakojo B.Markevič.
