Pirmadienį spaudos konferencijoje buvo pristatyta, kaip „Baltosios pirštinės“ kovos su korupcija rinkimų metu.
Šių metų prezidento rinkimus, kurie vyks sekmadienį, dešimtyje regionų rinkimuose stebės savanoriai, po šalį važinės mobilios „Baltųjų pirštinių“ komandos, taip pat rinkimus stebės užsienio ekspertai iš Rusijos („Golos“) ir Baltarusijos („BelarusWatch“).
Pranešti galima telefonu
„Mes matome, kad išrenkami tautos atstovai, kurie iš tiesų nėra išrenkami. Jie tas vietas nusipirko naudodami materialinę įtaką. Tai griauna demokratijos pagrindus ir valstybę“, - sakė „Baltųjų pirštinių“ vadovas Tadas Langaitis. Jis pabrėžė, kad pilietinis judėjimas neremia ir nėra remiamas jokios politinės partijos.
Pranešti apie neteisėtus rinkimų veiksmus galima keliais būdais: elektroniniu paštu, skambučius ir nauja internetine platforma. Pažeidimus nagrinėjanti grupė įvertina kiekvieną gaunamą pranešimą ir perduoda jį policijai, Vyriausiajai rinkimų komisijai, kitoms valstybės institucijoms.
„Baltųjų pirštinių“ tinklą sudaro keturi lygmenys. Yra branduolys, kuris priima sprendimus centre. Taip pat yra dešimt regionų ir žmonės kurie yra atsakingi už savo regionus. Žemiau yra savivaldybės koordinatoriai, kur buriami ir ruošiami savanoriai, sprendžiama kokiomis priemonėmis jie stebės rinkimus, taip pat jie analizuoja vietinę situaciją.
„Svarbu nustatyti kokios rinkiminės apylinkės gali būti probleminės ir kur reikia atkreipti didesnį dėmesį. Pagal tai skirstomi savanoriai, kad galėtume geriausiai padengti visą Lietuvą ir tuos taškus, į kuriuos reikia koncentruotis“, - sakė „Baltųjų pirštinių“ atstovas Gintaras Kalinauskas.
Didelio dėmesio sulaukė Vilniaus rajonas, Pagėgiai, Širvintos, Šalčininkai, Tauragė. Šiuose regionuose fiksuojama daugiausia pažeidimų. Toliau rikiuojasi Elektrėnai, Trakai, Zarasai, Druskininkai, Birštonas.
Baugina, apgauna arba paperka
Pastebima, kad nauja mada yra tapęs balsavimas namuose. Kai kuriose savivaldybėse namuose balsuojama daugiau nei kitose savivaldybėse – pavyzdžiui Šilutėje ir Vilniaus rajone. Tai kelia papildomus įtarimus.
„Vieną konkretų atvejį pasakysiu, kai stebėjau rinkimus. Kodėl jų taip norima? Balsavimos grafikas nėra aiškus, dažniausiai važiuoja du rinkimų apylinkės nariai. Dažnai būna, kad tos pačios aprtijos, o jeigu skirtingos. Teko vieną kartą stebėti – pagyvenusi moteris nežinojo kur reikia pabraukti. Jiems rodo pavyzdį, o jis su pažymėtu konkrečiu kandidatu. Ji klausia ar šitaip ir reikia balsuoti, o jai atsako, kad taip“, - iš absurdiškos situacijos nusijuokė G.Kalinauskas.
Policija ir savanoriai ypatingą dėmesį skirs prekybos vietų kontroliavimui, kur veikia vadinamasis „karuselės“ metodas, kai balsavimo biuletenis išnešamas iš balsavimo vietų.
G.Kalinauskas prisiminė ir „karuselės“ atvejį. Kai jis 2012 m. stebėjo rinkimines apylinkes Šilutėje, jis „karuselės“ principą aptiko visur.
Rytą ateidavo tokie tipai, kurie neturėdavo dokumentų. Rinkimų apylinkės narys patvirtindavo, kad asmenį pažįsta ir leisdavo jam balsuoti. Tačiau G.Kalinauską stebino tai, kad balsavę piliečiai biuletenį į balsadėžę mesdavo taip, kad matytųsi kaip jie balsavo. Viena komisijos narė kažką įnirtingai spaudė mobilųjį telefoną. Po penkiolikos minučių ateidavo kitas toks asmuo. Vėl parodydavo kaip balsavo.
„Nusprendžiau apsekti kur jie eina. Tas žmogelis išėjo, pasuko link parduotuvės, o iš ten – su dviem „bambaliais“ alaus. Na, ir taip karavanas visą dieną sukosi“, - pasakojo G.Kalinauskas.
T.Langaitis atkreipė dėmesį, kad žmonės už tam tikras partijas balsuoja todėl, kad bijo. Jeigu tai mažesnė savivaldybė, gyventojai yra bauginami, jie baiminasi, kad nebalsavę už vietos „karaliuką“ bus kaip nors nubausti.
Pavyzdžiui, gyventojai tiki, kad nebalsavus už vieną ar kitą politinę partiją sumažės pensija, dvigubai padidės šiukšlių išvežimo mokestis ir panašiai.
„Žmonės tiki tais dalykais. Balsuoti juos varo baimė. Dažnai tie žmonės sako, kad mes iš Vilniaus, o jiems reikia ir toliau gyventi tame miestelyje. Džiaugiuosi, kad atsiranda vis daugiau drąsių žmonių, kurie nesitaiksto su tuo“, - sakė T.Langaitis.
Tik statistika
Policijos departamento duomenimis, išanalizavus 2012 m. rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą, buvo pradėti 44 tyrimai. Daugiausia ikiteisminių tyrimų pradėta Šilutės savivaldybėje ir Širvintose.
Visuomenininkai pabrėžia, kad nusikalstama veikla rinkimų metu pasižymi didėjimo tendencija. Palyginus 2008 m. ir 2012 m. vykusius rinkimus į Seimą, nusikalstamų veikų padaugėjo beveik dvigubai.
Didžiausias pranešimų apie pažeidimus skaičius būna rinkimų dienomis. Išskiriama, kad daugiausiai pažeidimų būna ryte, iki vidurdienio. Vėlesniu metu pastebima pranešimų mažėjimo tendencija.
Rinkimų dienomis įregistruotų pranešimų skaičius yra beveik dvigubas už išankstinio balsavimo laikotarpį.
Piliečiai dažniausiai praneša apie rinkėjų papirkimą, politinę reklamą ir rinkėjų vežimą. Dažni pranešimai dėl pažeistos balsavimo tvarkos, rinkiminių komisijų atstovų netinkamų veiksmų ir pažeistos viešosios tvarkos.
Daugiausia ikiteisminio tyrimo bylų pradėt prieš Darbo partiją. Prieš „darbiečius“ pradėta 13 ikiteisminio tyrimo bylų, 8 „darbiečiai“ siejami su šių bylų aplinkybėmis.
Antroje vietoje yra „Tvarka ir teisingumas“. Prieš partiją pradėta 3 ikiteisminio tyrimo bylos, vienas politikas siejamas su aplinkybėmis.
Trečioje vietoje yra konservatoriai. Tik vienas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys yra siejamas su ikiteisminio tyrimo aplinkybėmis.
Policija ypatingą dėmesį skirs prekybos vietų kontroliavimui, kur veikia vadinamasis „karuselės“ metodas, kai balsavimo biuletenis išnešamas iš balsavimo vietų.
