Apie tai pranešė ir visų atsiprašė Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas.
„Ir vėl liksiu kalčiausias. Po premjeros Vilniuje pernai lapkritį filmo kūrėjus pakviečiau atvykti į Klaipėdą. Grįžęs norėjau užsiimti renginio organizavimu, bet man buvo pasakyta, kad tuo užsiims savivaldybės kultūros skyrius. Aš pats filmą jau mačiau, dar kartą atėjau iš pagarbos Vytautui Paukštei“, - po renginio sakė V.Čepas.
Kai po valandos trukusio filmo įsižiebė šviesos, žiūrovai su palengvėjimu atsiduso – V.Paukštė salėje jau yra. Paaiškėjo, kad prasidėjus filmui pas jį į namus nuvažiavo V.Čepas ir šiaip taip įkalbėjo aktorių greitai apsivilkti švarką ir važiuoti į koncertų salę.
Nurijęs karčią piliulę V.Paukštė dar bene valandą šiltai bendravo su susirinkusiaisiais, atsakinėjo į jų klausimus.
Paklaustas, ar dar norėtų vaidinti, V.Paukštė svarstė: gal reiktų klausti savęs ne to, ar norėtum, bet ar galėtum. Senatvė – ne džiaugsmas, ir tie seniai nelabai kam reikalingi. Gal tik Rusijoje ilgai nepamiršta savo aktorių – kartais juos net su ratukais atveža į sceną – dar gyvi“.
Jis atsiprašė žiūrovų už įvykusį nesusipratimą ir patikino apie filmo peržiūrą išgirdęs tik išvakarėse iš savo kolegės Nijolės Sabulytės. Bet kadangi jokio kvietimo negavo, pamanė, kad tai – koncertų salės renginys ir tiek.
V.Paukštės žodžių neišgirdo savivaldybės kultūros skyriaus vadovai. Jų salėje nebuvo – tikriausiai yra svarbesnių reikalų. Padėtį bandė gelbėti jaunutė tik prieš mėnesį kultūros skyriuje pradėjusi dirbti mergina. Tik kažin ar po jos atsiprašymo ir aiškinimo, kad kažkas su kažkuo nesusikalbėjo, aktoriui palengvėjo.
Ne vienas klaipėdietis apgailestavo nežinojęs apie filmo premjerą ir tikino, kad būtinai būtų atėjęs. Tikriausiai reklamos buvo per mažai.
Kirba mintis, kad filmo globėja pristatoma Klaipėdos savivaldybė šįkart ne tik apsižioplino, bet ir padarė ne viską, ką galėjo ir privalėjo.
Juk dokumentinis filmas – apie beveik šimtą vaidmenų Klaipėdos dramos teatre, kur dirba jau šeštą dešimtmetį, ir beveik penkiasdešimt vaidmenų kine sukūrusį aktorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, Auksinio scenos kryžiaus riterį, žmogų, apdovanotą LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi. Ir šiaip labai mielą, šiltą klaipėdietį.
O gal nusprendė, kad filmo apie visą gyvenimą Klaipėdą garsinusį aktorių, premjera– anoks čia įvykis. Juo labiau, kad jis jau rodytas Vilniuje.
Prie filmo kūrimo prisidėta - iš savivaldybės biudžeto skirta 4 tūkst. litų.
Filmo premjeros dieną vyko Klaipėdos miesto tarybos posėdis, kuriam baigiantis buvo pranešta apie renginį, bet nė vienas politikas koncertų salėje nepasirodė.
Salė buvo apytuštė, o joje galėjo tilpti kelis kartus daugiau žmonių. Renginys buvo nemokamas.
Aktorius prasitarė, kad būtų pakvietęs savo gydytojus ir sesutes /tik taip jis vadina ligoninių slaugytojas/, kurie jam seniai padeda grumtis su ligomis, kolegas ir bičiulius.
Net artisto žmona aktorė Julija Sakalaitė renginyje nedalyvavo. Iš anksto nepasipuošusi moteris į viešumą eiti nenorėjo.
Filmo kūrėjai – režisierius Valdas Babaliauskas, scenarijaus autorė Birutė Vyšniauskaitė ir prodiuseris Algirdas Žvinakevičius į Vilnių išvyko sutrikę. Negana visų nesklandumų, po renginio A.Žvinakevičiui buvo įteikta 500 litų sąskaita – mokestis už salę, nors iš anksto apie tai niekas neužsiminė.
Koncertų salė – savivaldybės įstaiga. Žinovai sako, kad reikia tik džiaugtis, nes mokestis už patalpas buvo bene keturis kartus sumažintas.
Gal mano, kad jau numiriau“, - pakeliui į namus svarstė Klaipėdos garbės pilietis V.Paukštė. - Manęs jau niekur nebekviečia – nei į Vasario 16-osios, nei į Kovo 11-osios, nei į kitus miesto renginius“.
