Komisijos, kuri turėjo įvertinti gaisro Kuršių nerijoje aplinkybes ir pateikti išvadas, kokių pakeitimų bus imtasi, kad priešgaisrinė miškų apsauga Kuršių nerijoje būtų sustiprinta, darbo rezultatus spaudos konferencijoje pristatė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir viceministras Linas Jonauskas.
„Mes turėjome nelaimę – gaisrą Kuršių nerijoje. Pakankamai daug klausimų kilo dėl gaisro priežasties ir vertinant, kas įvyko. Todėl buvo skurta komisija, kuri pakankami operatyviai išnagrinėjo situaciją“, – sakė ministras.
Pirma, aiškintasi, ar viskas buvo prevenciškai padaryta, ar buvo maksimaliai sumažintos galimybės kilti šiam gaisrui. Antra, buvo tikrinama, ar tinkamai buvo sureaguota į dabartinį gaisrą kaip į nelaimę. Taip pat buvo nagrinėjama, ką reikėtų daryti, kad būtų maksimaliai sumažinta panašių nelaimių tikimybė ateityje.
V.Mazuronis antradienį dalyvaus „Lietuvos ryto" televizijos pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“. Laidos pradžia 17 val. 20 min.
Prie pulto nieko nebuvo
Komisija buvo sudaryta praėjus trims dienoms po gaisro kilimo, o komisijos vadovas L.Jonauskas apsilankė gaisravietėje, susitiko su Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovais, Klaipėdos, Neringos miestų vadovais, taip pat gaisrininkais ir kitais specialistais.
Pirminis pranešimas į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) atkeliavo 11 val. 52 minutės. Miško gaisrų stebėjimo sistema Kretingos miško urėdijoje gaisrą užfiksavo 11 val 53 minutės, atitinkamai girininkai gaisrą pastebėjo 11 val. 56 minutės.
Kuršių nerijos nacionalinio parko miškų gaisrų stebėjimas vykdomas automatine antžemine miškų gaisrų stebėjimo sistemos pagalba. Įrengtas pultas Smiltynėje ir keturi detektoriai Nidos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės telekomunikacijų bokštuose.
Prieš tai detektoriai buvo patikrinti profilaktiškai, buvo nustatyta, kad sistema veikia.
„Per penkiolika minučių po pranešimo mūsų miškininkai jau ten buvo. Kuršių nerijos nacionaliniame parke įkurtas stebėjimo pultas ir įrengtos 4 kameros buvo veikiančios, tačiau nebuvo įjungtos, nes nebuvo pradėtas budėjimas.
Žmogaus buvimas prie pulto buvo numatytas nuo balandžio 28 dienos“, – sakė L.Jonauskas. Tiesa, Generalinė miškų urėdija buvo įspėjusi, kad yra padidėjęs miškų gaisringumas, o Kuršių nerijos miškuose nustatyta trečia gaisringumo klasė.
Saugo daug tarnybų
Kuršių nerijos nacionalinio parko miškus saugo ir priešgaisrine apsauga rūpinasi Generalinė miškų urėdija, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba koordinuoja Kuršių nerijos parko tvarkymą, o Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija saugo, tvarko ir prižiūri miškus. Taip pat direkcija miškus saugo ir nuo gaisrų.
Po 2006 m. kilusio gaisro išdegė 236 hektarų miško ploto. Po to buvo parengtas Kuršių nerijos nacionalinio parko miškotvarkos projekto priešgaisrinės dalies patikslinimas, kur buvo numatytos papildomos priešgaisrinės priemonės.
Tačiau buvo gauta signalų, kad ne viskas yra padaryta, todėl generalinis miškų urėdas 2013 m. liepos 10 d. sudarė komisiją, kuri įvertino Kuršių nerijos nacionalinio parko miško apsaugos būklę.
Buvo nustatyta pažeidimų. Po tyrimo paaiškėjo, kad iš dešimties vandens vietų buvo dalinai įrengtos tik aštuonios. Anot L.Jonausko, iki galo ta sistema dar neveikia, ir neužtikrina, kad vanduo būtų paimtas operatyviai.
Generalinė urėdija dėl šių pažeidimų kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą su prašymu imtis neatidėliotinų veiksmų dėl priešgaisrinės apsaugos būklės Kuršių nerijoje gerinimo.
„Tačiau nei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, nei Valstybinių saugomų teritorijų tarnyba nesiėmė pakankamų veiksmų, kad pašalintų nustatytus pažeidimus ir skirtų priešgaisrinei miškų apsaugai prioritetinį dėmesį“, – sakė L.Jonauskas.
Skirs nuobaudas
J.Jonauskas patikslino, kad bendras Kuršių nerijos miško gaisravietės plotas apima 117 hektarų. Komisija konstatavo, kad Kuršių nerijos parko direkcija, būdama tiesiogiai atsakinga už miško priešgaisrinę sistemos įgyvendinimą, neužtikrino, kad priešgaisrinės komandos būtų pilnai sukomplektuotos ir budėtų.
„Taip pat direkcija neužtikrino, kad vyktų stebėjimas iš antžeminių miškų gaisrų stebėjimo sistemos. Kaip minėjau pultas neveikė, o kameros nebuvo įjungtos. Taip pat iš BPC buvo bandoma prisiskambinti trimis budėtojų telefonais, tačiau niekas neatsiliepė“, – sakė L.Jonauskas. Jis pabrėžė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai gavę informaciją apie gaisrą, reagavo tinkamai – operatyviai atvyko į gaisravietę, organizavo pirminius veiksmus kol atvyko ugniagesių pajėgos.
„Išnagrinėjus parke kilusio gaisro aplinkybes ir priešgaisrinio darbo organizavimą, komisija siūlo inicijuoti tarnybinių nuobaudų skyrimą R.Baškytei (Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos direktorė) ir A.Feser (Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė), neužtikrinusioms miško priešgaisrinės apsaugos organizavimo ir įgyvendinimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke “, – sakė L.Jonauskas.
Draus rūkyti
Jis pabrėžė, kad reikia intensyvinti kalnapušynų kirtimą, skubiai parengti trūkstamų vandens paėmimo vietų projektus, įrengti vaizdo kameras labiausiai poilsiautojų lankomose vietose.
Taip pat, Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybėms rekomenduoja apriboti ir uždrausti fizinių asmenų lankymąsi Kuršių nerijoje, kai gaisringumas pasiekia 3 lygį.
Komisija rekomenduoja padidinti Klaipėdos ugniagesių biudžetą ugniagesių automobilių pravažumui didinti ir mobiliajai vandens siurblinei įsigyti.
„Yra numatyta bauda už nuorūkos numetimą, miško padegimą, tačiau tai užfiksuoti labai sudėtinga. Įvertinus tai, kad kalnapušynai yra didelė rizikos zona, manome, kad rūkymas turi būti apribojamas“, – sakė L.Jonauskas.
Rūkymo draudimas veiktų nuo kovo 1 d. iki lapkričio 1 dienos. Esant ketvirtai ir didesnei gaisringumo klasei, rūkyti turi būti uždrausta. Ne tik Kuršių nerijos, bet ir visuose šalies miškuose. Baudos gali siekti nuo 500 litų iki 1000 litų.
Kas sukėlė didelį gaisrą ir kiek gali siekti žalos mastas, kol kas nėra aišku. Neatmetama ir tyčinio padegimo versija.
„Ekspertai dirba, atsakymo dar nėra. Aš manau, kad prie to gaisro sukėlimo prisidėjo žmogus. Ar numetęs šukę, ar nuorūką“, – sakė ministras.
Aludariai rems pinigais
Klaipėdos aludariai inicijuoja paramos kampaniją, skirtą Kuršių nerijos mišką nusiaubusio gaisro padariniams likviduoti. Pirmąją paramą – 30 tūkstančių litų – „Švyturys“ nukentėjusių miško kvartalų tvarkymo pirmiesiems darbams skiria nedelsdamas, taip pat iki metų pabaigos įsipareigoja pervesti po 5 centus nuo kiekvieno parduoto „Memelbrau“ alaus butelio gaisro pasekmėms likviduoti.
Taip tikimasi surinkti dar mažiausiai 20 tūkstančių litų.
Anot Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorės A.Feser, parama dabar labai praverstų: „Šiuo metu dar vyksta nuostolių tikslinimo darbai, reikalingi visai patirtai žalai įvertinti. Planuojama, kad jau rudenį bus pradedami tvarkymo darbai“, – komentavo ji.
„Švyturio“ darbuotojų iniciatyva, įmonė į gaisrą reagavo nedelsdama – iš karto gavę žinią apie degantį mišką, daryklos darbuotojai gaisrininkams pristatė geriamojo vandens – iš viso beveik 150 litrų.
