Rusijos propaganda smarkiai pasikeitė, palyginti su sovietine. Tam buvo skirta daug lėšų ir pasitelkti talentingi kūrėjai. Rezultatus matome Ukrainoje, kur šiuo metu išbandomos moderniosios propagandos technologijos ir mechanizmai.
„Dabar Rusijos propagandos mašina yra linkusi kas du tris mėnesius atsinaujinti ir sparčiai tobulėti, žengdama koja kojon su naujausiomis technologijomis. Neįsivaizduoju, kokios šalys šiuo metu galėtų jai efektyviai atsispirti“, – apie grėsmę sakė Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas G.Mažeikis.
Šiuo metu Kremliaus protų inžinieriai siekia veikti ne tiesiogiai žiniasklaidą, bet patį žmonių komunikacijos procesą – tai, kaip mes bendraujame tarpusavyje. Todėl yra formuojamos tikslinės grupės, kurios efektyviai skleistų Rusijai naudingas idėjas ir informaciją.
Tai reiškia, jog tam tikros žmonių grupės ir bendruomenės yra taip paveikiamos propagandos, kad net išjungus naujienų portalus ar televizijas jie vis tiek toliau skleis Kremliui naudingas idėjas, nes jomis tiki. Propagandos šaltiniu tampa ne žiniasklaida, bet pati visuomenė.
Kaip suburti tokią grupę žmonių, kuri pati to nesuprasdama skleistų propagandą?
Vienas pavyzdžių – naujoji Kremliaus socialinio konservatizmo ideologija, kuri žmonių galvose formuoja ištisą pasaulėjautą. Tarkime, išaukštinama tradicinė šeima, konservatyviosios vertybės, o kartu – tai ginantis Vladimiras Putinas. Formuojamas nusistatymas prieš lytines mažumas ir kosmopolitizmą, o kartu – prieš Europos Sąjungą ir Vakarus.
Taip pat kuriamos ir finansuojamos visuomeninės organizacijos, kurios turėtų valstybėje pakeisti įprastą institucinę ir organizacinę struktūrą. Toks pavyzdys galėtų būti bandymas suburti organizaciją „Pasaulis be fašizmo“, kuri lyg ir kovoja su rasine diskriminacija, tačiau kartu skleidžia Kremliaus idėjas.
Šios naujosios technologijos buvo išbandytos per Krymo okupaciją ir Rytų Ukrainoje.
Neįveikė Maidano
Profesorius G.Mažeikis sako, kad įvykius Ukrainoje reikėtų suskirstyti į tris grupes, kurios smarkiai skiriasi pagal savo pamokas. Tai Maidano įvykiai, Krymo okupacija ir neramumai Rytų Ukrainoje.
„Maidanas visiškai laimėjo prieš Rusijos propagandą. Mes matėme aikštės demokratijos efektą, buvo stiprūs emociniai savimotyvacijos veiksmai, nuolat giedamas himnas. Todėl Dmitrijaus Kiseliovo (rusų propagandininkas. – Red.) kompanija niekaip nesugebėjo vytis ir negalėjo nieko gero nuveikti“, – apie pirmąją propagandos kovą Ukrainoje sakė G.Mažeikis.
Tačiau situacija smarkiai pasikeitė per Krymo okupaciją. Vienas žymiausių propagandos tyrinėtojų Lietuvoje sako, kad toje teritorijoje Rusija panaudojo visas moderniausias technologijas.
„Krymo atveju visiškai dominavo rusiška propaganda. Tik pabaigoje dėl tarptautinio solidarumo pavyko ją šiek tiek neutralizuoti. Ten buvo išbandytos visos naujausios Rusijos propagandos technologijos“, – aiškino profesorius. Sugalvojo žaliuosius žmogeliukus
Viena šiuolaikinių propagandos technologijų, panaudotų Kryme, – politinė mitologija. Pavyzdžiui, buvo pasinaudojama nostalgija dėl sovietmečiu garsios pionierių stovyklos „Artek“ arba tiražuojamas mitas apie „legendinį Sevostopolį“, kuris esą visuomet buvo didingos Rusijos karinės galios simbolis.
Išskirtinį dėmesį Kremliaus protų inžinieriai skyrė naujakalbei kurti. Tai viena moderniosios propagandos priemonių, kurios esmė – sukurti naujus žodžius, terminus, sąvokas, kurie labai greitai tampa populiarūs ir išplinta visuomenėje.
„Mes labai greitai pasigauname tuos žodžius ir patys tampame jų platintojais. Tokiu atveju naujakalbės kūrėjai gali kontroliuoti šį procesą“, – pasakojo mokslininkas G.Mažeikis.
Tikėtina, kad taikus ir draugiškai skambantis terminas „žalieji žmogeliukai“ taip pat buvo sugalvotas ir paleistas Rusijos propagandininkų. Juk iš tikrųjų Krymą okupavo ne taikūs žmogeliukai, bet specialiųjų operacijų pajėgų diversantai – gerai ginkluoti ir išmokyti vykdyti agresiją.
Sukėlė žinių potvynį
Dar viena Kryme panaudota propagandos technologija – internetiniai memai arba trolinimas. Jie buvo platinami per socialinius tinklus. Buvo bandoma sukurti atsvarą klasikinei žiniasklaidai, kurią kontroliuoti sunkiau.
Profesorius pabrėžė: informacijos vartotojų poreikiai dabar tokie dideli, jog norint prikaustyti dėmesį reikia, kad Ukrainoje kas pusvalandį būtų nužudytas žmogus.
„Tradicinė žiniasklaida negali tenkinti tokių poreikių, todėl ji nėra taip vartojama, kaip internetiniai memai“, – kalbėjo propagandos tyrinėtojas. Todėl per socialinius tinklus ir kitas neprofesionalias informacijos skleidimo priemones buvo pateikta daug netikrų pranešimų, vadinamųjų fake'ų, kurie patenkino šį sukrečiančios informacijos poreikį.
Tai dar vienas Rusijos išbandytas propagandos ginklas – paskleisti kuo daugiau netikrų pranešimų ir informacinę erdvę užtvindyti suklastotomis žiniomis. Per Krymo okupaciją buvo sukurtas toks informacijos potvynis, kad buvo neįmanoma kokybiškai atskirti tikrų žinių nuo fake'ų.
Be to, paneigti netikrą pranešimą užtrunka savaites, o netikros žinios tiražuojamos kas valandą.
Pavyzdžiui, Rusija paskelbė, kad Ukrainą paliko apie 140 tūkst. piliečių. Tai atrodo didelis skaičius, primenantis masinę emigraciją, kuri yra susijusi su karo baime. Tačiau iš tikrųjų buvo kitaip. Tai yra įprastas didžiausios Europos valstybės emigracijos rodiklis, kuris niekaip nesusijęs su karu ir baime. Kitaip tariant, rusų propagandininkai paskleidė tikrą žinią, kurią sumaišė su išgalvota priežastimi.
Vartė vartus ir „grobė“ žmones
Per Krymo okupaciją Rusijos propagandininkams reikėjo ne tik kontroliuoti žurnalistus, bet ir nukreipti jų dėmesį nuo svarbių įvykių, rodančių okupaciją. Kaip tai padaryti? Buvo kuriami nereikšmingi, bet labai efektingi įvykiai, kurie sutraukė Krymo miestuose dirbančius žurnalistus.
Dažniausiai tai būdavo vėliavų nukabinimas nuo valstybinių pastatų, administracinių objektų vartų išvertimas, net imituojami žmonių grobimai. „Tas pats žmogus galėjo du kartus per dieną būti paimtas įkaitu“, – sarkastiškai kalbėjo profesorius G.Mažeikis.
Provokuoti, filmuoti ir platinti netikrus įvykius yra klasikinės propagandos priemonė – tada labai sudėtinga bus paneigti tokio tipo informaciją. Tačiau Kryme panaudota technologija yra moderni, nes žurnalistai patys laukė tokių išpuolių, jų niekas nekviesdavo į įvykio vietas, o procesai vyko stichiškai.
„Jeigu prie pastato kabojo vėliava, visi žurnalistai patys žinojo, kur reikia važiuoti“, – sakė G.Mažeikis.
Kursto pilietinį karą
Propagandos tyrinėtojas teigia, kad šiuo metu Rytų Ukrainoje mes matome trečiąjį etapą, kurio tikslas – sukelti pilietinį karą.
„Mes, daugelis analitikų, iš pradžių nesusigaudėme, kas čia dedasi. Bet dabar aišku, kad, norint suprasti tuos įvykius, reikia atlikti rimtas pilietinių karų studijas, žinoti, kaip organizuojami pilietiniai karai“, – kalbėjo mokslininkas.
Tokio konflikto pagrindas – sutraukti esamus horizontalius ryšius tarp ukrainiečių ir rusų. Propaganda kreipiama pirmiausia į tuos regionus, kuriuose didelė socialinė nelygybė, didelis nepasitikėjimas vietos autoritetais, išnaudojimas ir korupcija. Tokie Rytų Ukrainos miestai kaip Doneckas, Odesa, Charkovas, Luhanskas, Mariupolis buvo parako statinės ir kurstytojams reikėjo tik kibirkšties.
„Deglu gali būti aukos, provokacijos, milžiniška ir intensyvi informacinė ataka“, – aiškino profesorius G.Mažeikis.
Kontrapropaganda neveiksminga
Propagandos tyrinėtojas sako, kad šita kova dėl žmonių protų vyksta ir Lietuvoje. Rusija čia taip pat naudoja vis naujas technologijas.
„Žaidimas jau pradėtas. Kai žaidimas pradėtas, nežaisti negalima. Jei jau pradėjai žaisti, turi tai daryti iki galo. Lietuva jau yra įsitraukusi ir apsimetinėti nebegalima“, – apie grėsmingas tendencijas sakė profesorius G.Mažeikis.
Koks galėtų būti mūsų šalies atsakas į Rusijos bandymus okupuoti mūsų visuomenės protus? Mokslininkas sako, kad praktika rodo, jog kontrapropaganda tampa neefektyvia priemone, nes ji visada vėluoja.
„Patys ukrainiečiai sako, kad vienintelis efektyvus būdas – kurti savo propagandą ir patiems pereiti į puolimą“, – sakė profesorius G.Mažeikis.
