Neetatinio gamtos apsaugos inspektoriaus veikla nesuderinama su Seimo nario pareigomis. Tuo neabejoja Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys.
„Tautos atstovai pažeidžia Seimo statutą, kuris numato, kad parlamentaro pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis.
Taigi yra teorinių galimybių net apkaltai rengti. Šiuo atveju panaikinti Seimo nario mandatą gali užtekti ir paprasto Seimo nutarimo“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo V.Stundys, kuriam irgi buvo siūloma tapti neetatiniu inspektoriumi.
Politikas dėl galimo prieštaravimo kolegas jau buvo įspėjęs viešai, bet nė vienas iš penkiolikos inspektoriaus pažymėjimus gavusių parlamentarų jų neatsisakė ir nesikreipė į komisiją.
Iškėlė daugybę abejonių
Kad pasiūlymas tapti visuomeniniais gamtos apsaugos inspektoriais Seimo nariams gali tapti savotiška kilpa, kolegas įspėjo ir buvęs etikos sargų vedlys Algimantas Salamakinas.
Dabar Seimo Aplinkos apsaugos komitetui vadovaujantis socialdemokratas raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, išdėstydamas motyvus, kodėl parlamentarams neturėtų būti dalijami inspektorių pažymėjimai.
Be kita ko, priminta, jog neetatinių gamtos apsaugos inspektorių veiklą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad jie turi vykdyti aplinkos apsaugos valstybės kontrolierių, su kuriais dirba, nurodymus.
„Taigi Seimo narys gali patekti į situaciją, kai turės vykdyti parlamento kontroliuojamos valstybės institucijos pareigūno pavedimus“, – galimą konfliktą įžvelgė A.Salamakinas.
Inspektoriais tapusiems Seimo nariams, kurie turi teisę dėl užfiksuoto pažeidimo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, gali tekti dalyvauti teismų procesuose.
„Kelia abejonių aplinkybė, kad sulaikytas pažeidėjas gali skųsti teismui Seimo nario veiksmus“, – dėstė A.Salamakinas.
Be to, anot politiko, neetatinių inspektorių veikla yra vertinama, todėl sunku įsivaizduoti, kaip Seimui atskaitingos institucijos sudaryta komisija vertintų parlamentaro veiklą arba juolab jį skatintų materialiai.
Turi savų argumentų
Bet visos minėtos abejonės nepadarė įspūdžio aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui. Jis ir toliau ketina kolegas raginti tapti neetatiniais gamtos apsaugos inspektoriais.
Anot V.Mazuronio, nei jo vadovaujamos ministerijos teisininkų, nei jo paties neįtikino A.Salamakino dėstomi argumentai: „O kaip Seimo nariai privalo vykdyti policijos pareigūnų nurodymus? Niekas juk nesako, kad teisėti jų reikalavimai gali pažeisti Seimo nario statusą.“
Aplinkos ministras mano, kad prieštaraujantys jo užmojams politikai tiesiog nenori prisidėti prie tėvynės gražinimo: „Tai būdinga ir kai kuriems pozicijos, ir opozicijos atstovams.
Matyt, tai priklauso ne nuo partinių įsitikinimų, o labiau nuo nenoro tarnauti tėvynei, o gal tingėjimo.“
Neregys žadėjo tik drausminti
Kol tęsiasi šis ginčas, neetatiniais gamtos apsaugos inspektoriais tapę Seimo nariai neskuba grąžinti iš V.Mazuronio rankų gautų pažymėjimų ir laukia, ką nuspręs etikos sargai.
Vienas tokių – regėjimo negalią turintis socialdemokratas Edvardas Žakaris.
Tačiau kaip aklas politikas ketina elgtis situacijose, jeigu vis dėlto kiltų įtarimų dėl daromo pažeidimo?
Kaip įsitikintų, kad, pavyzdžiui, žvejojama turint visus reikiamus leidimus?
E.Žakaris mano, kad jo pareiga bus sudrausminti gamtos niokotojus, iš kurių dokumentų prašyti neteks: „Aš vienas niekada nebūnu, mane kas nors lydi ir pasako, kas vyksta. Be to, jeigu kiltų įtarimų dėl rimtesnio pažeidimo, kviesčiau pagalbą.
Bet aš savo veiklą labiau įsivaizduoju kaip auklėjamąją ir šviečiamąją.“
Aktyviausi – socialdemokratų atstovai
* Daugiausia politikų, panorusių tapti neetatiniais gamtos apsaugos inspektoriais, – iš socialdemokratų frakcijos: E.Žakaris, A.Dudėnas, J.Požela, E.Jonyla, V.Simulikas, G.Kirkilas, D.Petrulis, A.Mockus, A.Sysas, M.Bastys, G.Mikolaitis.
* V.Mazuronis neetatinio inspektoriaus pažymėjimą taip pat įteikė „tvarkiečiui“ R.Žemaitaičiui, „darbietei“ D.Mikutienei, konservatoriui S.Jovaišai ir „drąsuoliui“ V.Matulevičiui.
