Pastarųjų trejų metų pokyčius analizavęs Seimo Audito komitetas padarė išvadą, kad centrinis valdžios aparatas taip sparčiai pučiasi, jog valdininkams jau ėmė trūkti patalpų.
Girdėti kalbų, kad net Vyriausybės rūmuose neliko laisvų kabinetų ir esą jau įrengiamos darbo vietos rūsyje.
Vyriausybės kancleris tai neigia, bet daugelio metų nesėkmingi mėginimai mažinti nuolat didėjančią valdininkų armiją patvirtina seną tiesą – institucijoje panaikinus dalį etatų, neretai net dar daugiau jų sukuriama pavaldžiose įstaigose.
Net oficialiais duomenimis, per trejus metus daugelyje ministerijų ir joms pavaldžiose įstaigose darbuotojų skaičius išaugo.
Tai sveiku protu nepaaiškinamas paradoksas, nes Lietuvos valdžios aparatas turėtų natūraliai mažėti bent jau dėl objektyvių priežasčių.
Pirmiausia baigėsi pusmetį trukęs Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai.
Rengiantis šiai misijai, visose ministerijose buvo įsteigta daugybė laikinųjų darbo vietų.
Natūralu, kad dabar šių darbuotojų reikėtų atsisakyti, nes jau atlikti darbai, kuriems jie ir buvo įdarbinti.
Daugiausia pirmininkavimo ES užduočių turėjusi ir labiausiai savo darbuotojų gretas išplėtusi Užsienio reikalų ministerija sumažino etatų skaičių. Tačiau net ir čia šiandien dirba daugiau žmonių nei 2010 metais.
Atrodytų, tik Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijose kiek aptirpo biurokratinis aparatas. Bet ir šis įspūdis gali būti apgaulingas.
Mat neaišku, ar neišsipūtė prie šių ministerijų veikiančios institucijos bei joms paslaugas teikiančios visokios viešosios įstaigos, kurių etatų skaičiaus oficiali statistika neatspindi.
Be to, pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijoje dabar dirba 336 darbuotojai – tik keturiais mažiau nei 2010 metais, o palyginti su iš ankstesnės valdžios perimtu valdininkų aparatu, jų netgi kiek daugiau.
Kitos ministerijos per šiuos metus tik pūtėsi. Labiausiai išaugo Sveikatos apsaugos ministerija – joje darbuotojų padaugėjo geru pusšimčiu.
Dviem ar trimis dešimtimis daugiau valdininkų pluša ir Socialinės apsaugos ir darbo, Aplinkos, Finansų ministerijose.
Kyla klausimas: jei Lietuvai baigus pirmininkauti ES turėjo būti atleisti specialiai šiam darbui pasitelkti darbuotojai, kodėl ministerijose iki šiol dirba net daugiau žmonių?
Pasibaigęs pirmininkavimas ES – ne vienintelė priežastis, dėl kurios turėtų mažėti valdininkų.
Pastaruosius keletą metų nemažai gyventojų aptarnavimo funkcijų buvo perduota savivaldai.
Savivaldybėse šiam darbui atlikti per ketverius metus įkurti 226 etatai. Vadinasi, centrinei valdžiai sumažėjo darbo ir buvo galima atsisakyti dalies darbuotojų, bet jų daugėja.
Valdžiai darbo turėjo sumažėti ir dėl emigracijos. Lietuvoje dabar gyvena jau mažiau nei trys milijonai žmonių, o valdininkų armija gerokai didesnė nei atkūrus nepriklausomybę, kai šalyje buvo 3,7 mln. gyventojų.
Dar būtų galima ieškoti pateisinimų, kodėl mažėjant gyventojų prireikia vis didesnio biurokratinio aparato, jei valdymo kokybė ir valdžios įstaigų paslaugos žmonėms tolydžio gerėtų. Tačiau juk nieko panašaus nevyksta.
Priešingai, susidaro įspūdis, kad vis daugėjant valdininkų, jiems tik sunkiau susitvarkyti su pareigomis, nes tenka nuolat papildomai samdyti teisininkus, ekspertus, visokius konsultantus.
Vien ministerijų išlaidos šiems tikslams kas ketvirtį siekia arti 3 mln. litų.
Jei būtų skaičiuojama, kiek pinigų ekspertams bei konsultantams pakloja valstybės valdomos įmonės, ko gero, susidarytų šimtamilijoninės sumos.
Antai per trejus metus vien energetikos projektų teisininkams ir konsultantams buvo sumokėta apie 250 mln. litų.
Tik liūdnai šypsotis verčia, pavyzdžiui, tai, kad Ūkio ministerija, žadėdama apkarpyti verslo priežiūros biurokratinį aparatą, pirmiausia užsisakė beveik 100 tūkst. litų kainavusią ekspertų studiją.
Ne paslaptis, kad ekspertų ir konsultantų paslaugas itin sunku kontroliuoti. Tai puiki dirva neskaidriems susitarimams, valstybės pinigų grobstymui.
Apskritai kyla didelių abejonių, kodėl vis daugėjant valdininkų dar reikia samdytis brangiai kainuojančią pagalbą ir iš šalies.
Jei jiems nepakanka kompetencijos, gal valdžios įstaigų kėdėse tiesiog turėtų sėdėti geriau savo darbą išmanantys specialistai.
Sunku paaiškinti ir tai, kodėl samdantys ekspertus bei konsultantus valdininkai patys dirba viršvalandžius – tokį įspūdį galima susidaryti dėl nuolat jiems išmokamų priemokų bei premijų už neva papildomus darbus.
Aišku viena: korupcijos apraizgyta valdininkija – vienas didžiausių Lietuvos skaudulių.
Kol kas visos šalies valdžios – tiek dešiniosios, tiek kairiosios – nuolat žada kilti į kovą su biurokratais, bet realybė kitokia. Atrodo, patys politikai vis labiau tampa valdininkų įkaitais.
