Tai jau ketvirtasis prezidentinių debatų turas. Prieš tai diskutavę Lietuvos ekonomikos, švietimo, socialinių reikalų ir teisėsaugos temomis, šį kartą kandidatai turi progą sužibėti užsienio politikos žiniomis.
Praėję debatai išskyrė tuo, kad prezidentei D.Grybauskaitei teko nemažai kritikos strėlių. Tačiau šio ketvirtadienio debatų kova buvo dar aršesnė: D.Grybauskaitė buvo pliekiama dėl penkerius metus vykdytos užsienio politikos, buvo prisimintas Vygaudo Ušacko atsistatydinimas, politikams užkliuvo net D.Grybauskaitės nuotraukos. Tiesa, vienintelis į D.Grybauskaitę kritikos strėlių nelaidė Bronis Ropė.
Į debatus atvyko visi septyni kandidatai. Zigmantas Balčytis, Artūras Paulauskas, Naglis Puteikis, B.Ropė, Valdemaras Tomaševskis, Artūras Zuokas ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Debatus moderavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
Pirmasis klausimas, kurį uždavė E.Jakilaitis, skambėjo taip: kokios didžiausios ydos užsienio politikoje ir ką reikėtų keisti?
Burtai lėmė, kad pirmoji į šį klausimą turėjo atsakyti prezidentė D.Grybauskaitė.
D.Grybauskaitei - kritikos strėlės
„Karinis, energetinis, kibernetinis saugumas ir aišku prekybinės sutartys turi būti vystomos ir toliau. Turime pagrindinius blokus, kuriems buvo skiriamas dėmesys. Jiems turime skirti dėmesį ir toliau. Koncentruojamės į bendradarbiavimą su Europos šalimis. Mūsų prekyba yra su Latvija, Lenkija ir Vokietija“, - sakė prezidentė.
Ji pabrėžė, kad Lietuvos užsienio politika buvo ir yra naudinga Lietuvos žmonėms. Prezidentė akcentavo, kad naujų iššūkių akivaizdoje turime tęsti šią politiką ir labai atsargiai elgtis su kai kuriais Lietuvos kaimynais.
„Darbietis“ A.Paulauskas ne itin norėjo sutikti su prezidente ir ją atakavo žodžiais.
„Pagrindinės ydos ir klaidos yra tai, kad mes iš viso neturime užsienio politikos. Prezidentės pareiškimai yra prieštaringi. Glėbesčiavimasis su Aliaksandru Lukašenka, opozicijos narių išdavimas, opozicijos narių apkaltinimas, kad ji tarnauja Maskvai, NATO buvimo Libijoje kritikavimas, blaškymasis, kad į Rytus nevažiuosiu, nes čia ne mano kryptis, aš važiuosiu į Vakarus“, - tiradą apie prezidentės veiksmus rėžė A.Paulauskas.
Jis pareiškė, kad D.Grybauskaitė sugadino santykius su Jungtinėmis Amerikoms valstijomis, kai buvo parodyta nepagarba Amerikos prezidentui Barackui Obamai nevažiuojant į Prahą.
Prezidentė dėl santykių su kitomis šalimis atsikirto, kad Lietuva yra kaip niekada gerai vertinama pasaulyje ir net yra apdovanota politiniu „Oskaru“.
„Esame įvertinti už indėlį į ES saugumą. Su JAV ir Lenkija santykiai yra geri. Mūsų nuomonės dėl saugumo, dėl bendradarbiavimo yra absoliučiai sutampantys. Esu nustebusi, kad yra kuriama legenda, kad esame su visais susipykę“, - į kritiką atsakė D.Grybauskaitė.
Ji priminė, kad Lietuva yra savarankiška, ori valstybė ir niekas jos nestumdys: „Lietuva bus savarankiška, išdidi, bet draugiška mūsų partneriams.“
Nuskambėjo V.Ušacko atvejis
N.Puteikis taip pat kritikavo prezidentės vykdytą užsienio politiką. Jis priminė Vygaudo Ušacko istoriją, kai jis eidamas Užsienio reikalų ministro pareigas, neįtiko prezidentei.
Iš šio posto V.Ušackas atsistatydino, po to, kai prezidentė pareiškė nepasitikėjimą juo, konstatavusi, kad „ministras negali turėti asmeninės užsienio politikos ir ją vykdyti nederindamas su valstybės vadove, o kartais ir su ministru pirmininku“.
N.Puteikis tikino, kad prezidentė turi telkti geriausius specialistus, o ne elgtis atvirkščiai.
Vėliau debatuose V.Ušacko klausimas kilo A.Paulauskui. Jis paprašė prezidentės paaiškinti kas lėmė, kad V.Ušackas atsistatydino iš pareigų. Prezidentė į šį klausimą nepanoro atsakyti.
Apie užsienio politiką kalbėjusiam Vilniaus merui A.Zuokui net užkliuvo prezidentės nuotrauka, kai prezidentė susitikime su Lietuvos kariuomenės pajėgomis pozavo su kulkosvaidžiu.
„Šiandien paprastas rusas mato, kad kitos valstybės prezidentas jam grasina. Todėl Vladimirui Putinui ir Kremliui labai lengva manipuliuoti visuomene. Tai neatsakingas elgesys“, - aiškino A.Zuokas.
Prezidentė taikliai atkirto A.Zuokui: „Niekada nebėgsiu į Lenkiją, o stosiu ginti valstybę, jeigu to reikės.“
Ar reikia bijoti Rusijos?
Kandidatai turėjo pasakyti savo nuomonę apie vis didėjančią Rusijos grėsmę. Ar dabartinė Rusija kelia grėsmę Lietuvos nepriklausomybei ir saugumui? Apibūdinkite būsimą politiką Rusijos atžvilgiu. Taip skambėjo kitas debatų klausimas.
Pirmasis atsakė N.Puteikis, jis pareiškė, kad Rusija neabejotinai kelia grėsmę mūsų šaliai. Jis pabrėžė, kad reiki stiprinti rytinę NATO sieną, taip pat, kad gynybai turi būti skiriami du procentai ir būtinai – skaidriai.
„Didžiausią grėsmę Rusija kelia ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui tuo, kad ji sulaužė 1994 metų sutartį dėl Ukrainos teritorijos vientisumo“, - pabrėžė N.Puteikis.
„Rusija nepaiso jokių susitarimų, tai yra grėsmė visai Europai. Dabar matome, kai sakoma viena, o viskas daroma atvirkščiai. Pavyzdžiui vakarykščiai V.Putino pareiškimai, kad kariuomenė atitraukta iš Ukrainos, o iš tiesų tai nebuvo padaryta. Tai atvira grėsmė ir Baltijos valstybėms“, - sakė D.Grybauskaitė.
V.Tomaševskis pareiškė, kad nemato realios grėsmės iš Rusijos. Anot jo, Lietuva kartais provokuoja savo kaimynus.
„Buvo padarytos klaidos 2008 metais, kai atsirado nauja valstybė – Kosovas. Mes entuziastingai balsavome, aš asmeniškai ne. Buvo atidaryta Pandoros skrynia. (...) Reikia daugiau dialogo su visais kaimynais“, - aiškino V.Tomaševskis.
Jam oponavo N.Puteikis, sakydamas, kad V.Tomaševskis neskiria Krymo aneksijos ir Kosovo atvejo.
O kaip su energetika?
Kandidatai turėjo atsakyti ar Lietuva turėtų stiprinti energetinį nepriklausomumą, nepaisant to, kad galėtų kilti energijos kainos.
„Turime vesti su Rusija dialogą, nes mes turime didžiausias dujų kainas. Mes turime prieiti prie biokuro, tiesti dujotiekį į vakarus. Greit šitų sprendimų nepadarysime. Turėjome susitarti su Rusija, kaip tai padarė Vokietija. Kanclerė Angela Merkel dažnai kalbasi su Vladimiru Putinu ir turi gerą rezultatą“, - sakė V.Tomaševskis.
Jis teigė, kad premjero susitarimą su „Gazprom“ dar anksti vertinti, o jeigu jis ir įvyks, tai vis tiek – jis vėluoja bent penkeriais metais.
Z.Balčytis pasidžiaugė, premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė kartu su „Lietuvos dujomis“ pasiekė susitarimą su „Gazprom“.
„Energetinis valstybės savarankiškumas, tai ir politinis savarankiškumas. Per paskutinius penkerius metus pajudėjo būtent trys projektai energetinio savarankiškumo užtikrinimui. Tai yra dvi elektros jungtys (Lietuvos – Lenkijos „LitPol“ ir Lietuvos – Švedijos „NordBalt“ - Red.) ir suskystintų dujų terminas. Ko nebuvo padaryta per 20 ankstesnių metų“, - sakė D.Grybauskaitė.
Kalbėdama apie susitarimus tarp įmonių „Lietuvos dujos“ ir „Gazprom“, ji pabrėžė, kad jos tvirta ir nuosekli pozicija ir vyriausybių spaudimas nepaliko kitos išeities „Gazprom“ - tik sumažinti kainas.
A.Paulauską nustebino prezidentės savigyra. „Aš, aš... Daugelis projektų buvo pradėta dar Kirkilo ir Brazausko vyriausybėse. Tęstinumas yra teisingas žingsnis bet kokioje politikoje, jeigu tie projektai yra teisingi.
Bet Lietuvos žmonės penkerius metus mokėjo brangiausiai Europoje už dujas, nes nenorėta kalbėtis. Gąsdinome ieškiniais, nors jų pagrįstumas yra rimtai keliantis abejones. (...) Paaiškėjo, kad net neteisingai surašytas ieškovas, o sumokėta dešimtys milijonų. (...)
Premjeras Sočyje gavo pasiūlymą, dėl pigesnių dujų. Ką pasako prezidentė? Kad šis pasiūlymas netinka. O po keleto mėnesių sveikina, kad pavyko susitarti. Kas čia per asmeninės ambicijos?“, - širdo A.Paulauskas.
D.Grybauskaitė atsikirto, kad šiuo metu visi susitarimai buvo daromi ne vyriausybiniu lygmeniu, o tik tarp įmonių „Lietuvos dujos“ ir „Gazprom“.
„Pagrindinis ieškinys Stokholme yra neliečiamas. Lietuva ir toliau ginčys ir mėgins išieškoti padarytą žalą. Kompromisų reikėjo daryti praktiškai labai mažai. Laivas jau plaukia į Lietuvą (Laivas „Independence“ plaukiantis iš Pietų Korėjos, kuris turėtų būti parengtas veikti kaip plaukiojantis terminalas - Red.), todėl „Gazprom“ yra priverstas nusileisti“, - sakė D.Grybauskaitė.
A.Zuokas pareiškė, kad minėtas laivas yra paminklas politinei korupcijai. Jis klausė prezidentės kokio dydžio sąskaita Lietuvos žmonėms atplaukia kartu su tuo laivu. Ji atrėžė, kad atplaukia energetinė nepriklausomybė.
„Vakarykštis pasisakymas dėl dujų yra eilinis pasišaipymas iš Lietuvos žmonių“, - kitiems kandidatams oponavo sakė N.Puteikis. Jis pabrėžė, kad tiksli kaina nežinoma, todėl nėra čia ko džiaugtis.
Kam telefono ragelį kelia J.Olekas?
Kandidatams kalbant apie Lietuvos mobilizacinį rezervą ir Lietuvos gynybinę galią, iškilo mįslė apie tai, kam Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas kelia telefono ragelį.
Pirmasis į klausimą apie krašto gynybą atsakė A.Zuokas.
„Aš esu nustebęs, kai ministras ponas Olekas pasiūlė tam tikras įstatymo pataisas (Įstatymo pataisos siūlo atsisakyti kovinių būrių Šaulių sąjungos sudėtyje). Mane nustebino prezidentės pozicija, ji net nepakalbėjo su ministru. Aš jo paklausiau (Ministro J.Oleko - Red.) ar jie turėjo diskusiją. Tačiau to nebuvo, ir dabar girdime iš prezidentės, kad viskas buvo blogai“, - sakė A.Zuokas.
Jis tvirtino, kad tapęs prezidentu, su ministrais sprendimus darytų ir bendrautų už apskrito stalo, o ne laiškais tarp ministerijų ir panašiai.
„Apie šią įstatymo pataisą sužinojau tik iš spaudos. (...) Kai kurios ministro iniciatyvos yra keistos ir jas aš turėjau viešai pasmerkti. Mėginimas susisiekti su ministru nepavyko, jis man nekėlė ragelio. Dabar ministras turės atšaukti šį įstatymą“, - sakė prezidentė.
Nors laidos metu reikia laikytis tylos, prezidentei užsiminus telefoninius skambučius, debatų filmavimo salėje nuskambėjo juokas.
Kur dėtis mobilizacijos metu?
A.Paulauskas piktinosi, kad Lietuvoje nėra paruoštas konkretus mobilizacijos planas. Anot jo, žmonės nežinotų net kur eiti. Debatų vedėjas paklausė Šaulių sąjungos nario N.Puteikio ar jis žino kur kreiptis mobilizacijos atveju. Jis patvirtino, kad nežinotų nei kur eiti, nei kur yra sudėti ginklai.
V.Tomaševskis aiškino, kad geriausia mobilizacijai ruoštis gerinant gyvenimą Lietuvos piliečiams, kad nebūtų taip, kad paskelbus mobilizaciją, nebūtų žmonių, kurie į ją eina.
A.Paulauskas ir šioje vietoje nepagailėjo kritikos D.Grybauskaitei.
„Aš matau, kad prezidentas nori nieko nedirbti, o tik sėdėti ir žiūrėti pro langą. Nepasirūpinti mobilizaciniais planais! Metus laiko vėluoja jų parengimas, o prezidentas nereaguoja ir nesiaiškina kokios to priežastys. Tai reiškia, kad prezidentas neatlieka savo pareigų“, - tiesioginėje laidoje pakeltu tonu reiškėsi A.Paulauskas.
Draugausim su Baltarusija ar ne?
Ar turėtų Lietuva palaikyti aukščiausio lygio santykius su Baltarusija, nepaisant to, kad ten yra daromi demokratiniai pažeidimai?
Z.Balčytis prisiminė, kad jau anksčiau prezidentė bandė įvairias būdais gerinti santykius su šia valstybe.
„Baltarusija yra ypatinga valstybė, kuri turi labai didelius žmogaus teisių pažeidimus. Yra bendra ir ES politika ir mūsų vertybės. Negalima taip formuluoti, kad įvykdyti pažeidimai, kurie buvo paskutiniuose prezidento rinkimuose, būtų nubraukiami vienu brūkšniu. Mūsų santykiai gali išlikti ekonomine prasme tokie, kokie jie yra dabar“, - sakė Z.Balčytis. Vilniaus meras pabrėžė, kad „su geografija nekariaujama“, todėl kaimynų negalime rinktis.
„Man, kaip žmogui, nelabai patiko, kad po prezidentės inauguracijos pirmasis atvykęs užsienio prezidentas buvo iš Baltarusijos. Aš už tai, kad užsienio santykiai turėtų tam tikrą turinį ir prasmę. “, - prisiminė A.Zuokas.
Jis sutiko, kad ne visada įmanoma palaikyti santykius prezidentų lygmenyje. Vilniaus meras pabrėžė, kad tokiu atveju reikia netrukdyti Užsienio reikalų ministrų ir premjerų bendravimo.
„Turime nepamiršti, kad vyksta karinės pratybos prie mūsų sienos, taip pat ir prie Baltarusijos teritorijoje, kuria naudojasi Rusijos kariuomenė. Per paskutines pratybas Rusijos orlaiviai leidosi į Baltarusijos oro uostus. Šios pratybos buvo nukreiptos prieš Baltijos šalis. Žinant visas šias aplinkybes, svarbiausia mūsų ekonominis ir karinis saugumas. Balansas tarp pragmatizmo ekonominės naudos ir vertybių turi būti išlaikytas“, - sakė D.Grybauskaitė.
Ji replikavo A.Zuokui. Anot jos, lygmuo yra toks, koks šiuo metu įmanomas: kai reikia, bendrauja ir ministrai, ir premjerai. Tačiau tie žmonės, kurie yra įtraukti į sankcijų sąrašą - o jame yra prezidentas A.Lukašenka, su jais kontaktai kol kas negalimi.
N.Puteikis pabrėžė, kad tapęs prezidentu visų pirma atsiprašytų baltarusių disidento Alesio Beliackio, kai jo bankinius duomenis Baltarusijai nutekino Lietuvos teisingumo ministerija.
„Baltarusijos kariuomenė yra Rusijos kariuomenės dalis. Ir nereikia čia turėti jokių iliuzijų. Santykiuose su Baltarusija buvo akivaizdžiai pademonstruotas visiškas nesuvokimas ir blaškymasis ir mūsų valstybės autoriteto žeminimas“, - sakė A.Paulauskas.
A.Paulausko nuomone, Lietuva darė nesuprantamus žingsnius kviesdami A.Lukašenką, vėliau važiuodami į šalį. Jis nesuprato, kokiu tikslu tai buvo daroma.
B.Ropė akcentavo, kad labai svarbu sumažinti vizų kainas. Jis įsitikinęs, kad Lietuvai pavyktų į Baltarusiją įnešti daugiau demokratijos.
Investuotojams rodytų šalies žaizdas
Kandidatai turėjo progą per vieną minutę savo valstybę pristatyti užsienio investuotojams. D.Grybauskaitės pirmieji žodžiai užsienio investuotojams būtų tai, kad Lietuva yra inovatyvi ir drąsi.
N.Puteikis kalbėjo apie tai, kad Lietuvoje politikai tyčiojasi iš žmonių, visuomenė yra kiršinama, Lietuva nėra demokratiška valstybė, o finansai valstybėje nėra skaidrūs.
A.Paulauskas sakė, kad turime nevykusią mokestinę sistemą, turime biurokratizmą ir korupciją. „Tapęs prezidentu skatinčiau verslą“, - teigiamą natą pridūrė A.Paulauskas.
V.Tomaševskis pasižymėjo optimizmu. Jis užsienio investuotojams papasakotų, kad Lietuvoje yra daug laisvų darbo vietų, o lietuviai yra gero temperamento, krikščioniškų vertybių ir išsilavinę.
A.Zuokas atsakytų, kad lietuviai yra kaip vokiečiai, tik itališko būdo. „Dirbam kaip vokiečiai, bet esame italų temperamento“, - taiklius palyginimus žarstė A.Zuokas. Jis pasiūlė investuotojams skambinti jam ir tartis dėl investavimo, jis su malonumu pristatytų Lietuvą.
Prisiminęs krizės laikotarpį ir tai, kad iš jos Lietuva „išlipo pažeidžiamiausių sluoksnių sąskaita“ Z.Balčytis pabrėžė, kad Lietuvos jaunimas yra išsilavinęs, turintis gerą kvalifikaciją, įgijęs žinių užsienyje. Penkios laidos – 4 temoms
LRT debatai vyksta tokiu principu: penkios laidos skirtos keturioms stambioms temoms – nuo ekonomikos iki teisėtvarkos ir užsienio politikos. Klausimus kandidatams rengia LRT žurnalistai, pasitelkę atitinkamų sričių specialistus.
Kiekvienoje laidoje parenkama tiek klausimų, kiek dalyvauja kandidatų. Klausimai žinomi tik specialiosios laidos vedėjui.
Klausimai kandidatams paskirstomi burtais – po vieną kiekvienam kandidatui. Į juos kandidatai atsakys pagal eilę, kuri taip pat nustatoma burtų keliu.
Kiekvienas kandidatas turi 120 sekundžių atsakyti į savo ištrauktą klausimą. Po kandidato atsakymo tuo pačiu klausimu galės pasisakyti ir kiti kandidatai, jiems skiriama po 60 sekundžių.
Pirmasis Prezidento rinkimų turas vyks gegužės 11 dieną. Jeigu bus antras turas, papildomos laidos gali būti surengtos gegužės 15, 22 dienomis, nuo 21.15 val. iki 23.00 val.
Antrasis turas, jei jo reikės, bus organizuojamas kartu su EP rinkimais gegužės 25 dieną.
