Ir B.Daškevičių tikrai ne aitvarai aplankė. Atrodytų, kad jam nėra ko džiūgauti.
Juk šią savaitę Šalčininkų rajono administracijos direktoriaus piniginė buvo gerokai patuštinta – teko sumokėti 43 tūkst. 400 litų baudą, o antstolei – dar 4 tūkst. 281 litą.
Bet B.Daškevičius vis tiek šypsosi. Juk pinigus šis valdininkas gavo iš fondo, į kurį baudai sumokėti aukojo žmonės.
Ir gerojo fondo net nereikėjo išgrandyti iki dugno, nes geraširdžiai žmonės suaukojo per 100 tūkst. litų. Tad liko dar nemažai.
B.Daškevičius dėkojo geradariams už finansinę pagalbą ir solidarumo ženklus ir, be kita ko, tvirtai pareiškė, kad lenkybės iš širdžių niekas neišplėš.
„Ginsime teises į gimtąją kalbą, nors kol kas už lenkų kalbos vartojimą turime mokėti“, – rodė ryžtą Šalčininkų rajono valdininkas, kartu užsimindamas, jog už „ul. Wilenska“ dar teks pakloti ne vieną tūkstantį. Tad ir fondą naikinti, ko gero, dar anksti.
Savivaldybės administracijos vadovas išgarsėjo ožio užsispyrimu, kai nuo 2008 metų rugsėjo priešinosi teismo sprendimui nukabinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles.
Už sprendimo nevykdymą kasdien kapsėjo po 100 litų, tačiau B.Daškevičius, matyt, tvirtai tikėjo sulauksiąs dosnios finansinės pagalbos.
Turbūt panašiai galvoja ir kiti Vilniaus krašto gyventojai, savo trobas apkabinėję „ulicomis“. Juk keturiomis vinimis prikalta lentelė – aukso vertės.
